Dėmesys daugiausia sutelktas į nacionalistinę-konservatyvią Teisingumo ir Teisės partiją (PiS) ir jos kontroversišką anti-Europos kursą. Jau aišku, kad rinkimų kovą lems Lenkijos kaimas: ten gyvena keturiasdešimt procentų gyventojų.
Rinkimus jau vadina kova dėl Lenkijos sielos, kurioje pagrindinis klausimas – ar PiS vyriausybė po 9 metų valdžioje sugebės išlaikyti savo pozicijas, nepriklausomai ar su dešiniosiomis koalicijos partnerių pagalba. Naujausios apklausos rodo lygiavertę kovą tarp PiS ir liberalios koalicijos, vadovaujamos buvusio ES pirmininko Donaldo Tusko, kuri atsilieka vos keliais procentiniais punktais nuo valdžiančios partijos.
Valdančiąją partiją dar iššūkį kelia kylanti žemės ūkio krypties konservatorių frakcija ir naujoji radikali ūkininkų partija Agrounia. Žemės ūkio konservatoriai patraukė dėmesį pažadais išlaikyti ir saugoti tradicines Lenkijos kaimo vertybes bei papročius, dabar jie turi apie dešimt procentų palaikymo; Agrounia – apie 1 procentą.
Promotion
Per pastaruosius kelerius metus PiS vyriausybė prarado nemažai paramos kaime. Kritikų teigimu, tai ne tiek dėl nepasitenkinimo ES žemės ūkio politika (nors jos taip pat nemažai kritikuojama), kiek dėl to, kad partija neišlaikė pakankamų ryšių su Romos katalikų bažnyčia ir tradicinėmis kaimo vertybėmis bei papročiais.
Be to, vyriausybė jau keletą metų turi daugybę konfliktų su Europos Sąjunga dėl teisės viršenybės, teisėjų nepriklausomybės, LGBT teisų ir liberalių laisvių. Dėl to ES sustabdė įvairių subsidijų mokėjimą, todėl PiS politikai taip pat prarado paramą „miestietiškių“ saikingų ir modernių rinkėjų tarpe.
Lemiamu šių rinkimų momentu gali tapti Ukrainos grūdų eksportas. Europos Komisija svarsto galimybę po rugsėjo 15 dienos panaikinti esamus ribojimus (eksportas neį penkias kaimynines šalis), kas supykdytų Lenkijos vyriausybę. Tai vyktų rinkimų kampanijos metu. Varšuva grasina vėl įvesti pasienio blokus, taip PiS bando išlaikyti visų ūkininkų paramą.
Taip pat svarbu, kad per pastaruosius dešimt–penkiolika metų Lenkijos kaimas ženkliai sumažino atsilikimą nuo „modernių miestų“ – didžia dalimi dėka Europos (plėtros) subsidijų ir ES remiamos žemės ūkio politikos atnaujinimo. Ne visi yra nepatenkinti ES.
Kol PiS vyriausybė ryžtingai laikosi anti-Europos krypties, liberalioji koalicija, vadovaujama Donaldo Tusko, pasiskelbė alternatyva su proeuropietiška programa. Rinkimų rezultatai gali turėti didelį poveikį Lenkijos santykiams su Europos Sąjunga ir platesniam geopolitiniam kontekstui.