Lenkija kreipiasi į Nuolatinę augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komitetą, prašydama nuimti du regionus (šalia Poznanės ir Leszno), kuriuose per metus nebuvo nustatyta naujų afrikinio kiaulių maro (AVP) atvejų, iš „mėlynosios“ judėjimo apribojimų sąrašo.
Ankstesnis prašymas po trijų mėnesių AVP laisvės buvo Europos Sąjungos atmestas. Yra galimybė, kad mėlynosios zonos gali būti panaikintos ir kitur. Netrukus sueis metai nuo paskutinio protrūkio Podlaškėje (zonoje netoli Łapy ir Bielsk Podlaski), o rugpjūtį sukaks 12 mėnesių nuo paskutinio AVP protrūkio netoli Parczewo ir Radzyń Podlaski Lublino regione.
Tačiau greitis, kuriuo ES išlaisvina teritorijas iš zonos, priklausys nuo tolimesnės situacijos laukinių šernų ir kiaulių atžvilgiu.
Lenkijos kiaulių augintojų organizacija paragino vyriausybę skirti daugiau subsidijų ūkių biologinio saugumo gerinimui Lenkijos kaimuose. Dauguma Lenkijos ūkininkų skundžiasi, kad vyriausybė slepiasi už griežtų ES taisyklių dėl „švarių“ ir „saugių“ ūkių, rūpindamasi sveikata, biologine įvairove ir maisto sauga. Dėl to smulkieji ūkininkai plačiuose Lenkijos kaimo rajonuose turi blogą reputaciją.
Be to, žemės ūkio pramonė prašo „lengvinti“ subsidijų ir baudų sistemą. Jei Lenkijos ūkis atitinka devynis iš dešimties biologinio saugumo patikros punktų, bet viename mažame elemente nesilaiko, visa subsidija iš karto atimama.
Be to, Lenkijos ūkininkui skiriama bauda, jei jo žemėje ar laukuose randamas užkrėstas nugaišęs šernas. Toliau Lenkijos ūkininkai prašo finansinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl gyvulių pervežimo draudimo, kuris šiuo metu galioja daugiau nei trečdalyje visos Lenkijos teritorijos.
Tuo tarpu rytinėje Vokietijos dalyje, dėl valdžios institucijų nesutarimų, užterštų teritorijų aptvėrimo statybos vyksta lėtai, tačiau laukinių gyvūnų paieška veikia gerai. Friedrich Loeffler institutas (FLI) pastarosiomis dienomis patvirtino tris naujus atvejus. Epidemija Vokietijoje iš viso nustatyta 49 laukiniams šernams.