Keturi pasaulinio masto koncernai pabrėžia skubos tvarka reikalingą mažinti žemės ūkio neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu žemės ūkis atsakingas už didelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Europoje, o intensyvi gyvulininkystė bei monokultūros stipriai veikia ekosistemas ir natūralias vertybes.
Maisto milžinai teigia, kad dabartinės BZŪP išmokos, kurios dažnai remia aplinkai kenksmingas žemės ūkio technologijas, turi būti peržiūrėtos, siekiant skatinti regeneracinį žemės ūkį ir augalinę mitybą. Jie taip pat nurodo, kad perėjimas prie tvaresnio žemės ūkio galėtų padėti geriau užtikrinti maisto saugumą visame pasaulyje.
Jeigu šis raginimas bus išgirstas, tai reikštų didelį pokytį ES žemės ūkio politikoje. Dabartinių išmokų už hektarą peržiūrėjimas galėtų paskatinti ūkininkus taikyti aplinkai palankias technologijas, tokias kaip agrošlapynai, ekologiškas žemės ūkis bei cheminės apsaugos priemonių naudojimo mažinimas. Tuo pačiu kitokios išmokos galėtų spausti gyvulininkystės sektorių inovuoti ir mažinti azoto bei metano emisijas.
Be to, augaliniai produktai galėtų tapti patrauklesni dėl mokesčių lengvatų, leidžiančių vartoti tvaresnes alternatyvas. Tai ne tik padėtų sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, bet ir saugotų biologinę įvairovę bei mažintų dirvožemio ir vandens naudojimą.
Nors šie pasiūlymai atitinka platesnius ES tvarumo tikslus, tokius kaip Žaliasis susitarimas, jie taip pat kelia diskusijų. Kai kurios žemės ūkio organizacijos baiminasi pajamų praradimo ir pernelyg greitos transformacijos pasekmių. Todėl išlieka neaišku, kiek toli Europos Komisija yra pasirengusi eiti peržiūrint BZŪP, kuris tradiciškai daug remiasi paramą gaunančiais įprastais žemės ūkio metodais.