Šalis stengiasi atsiriboti nuo Rusijos įtakos, kuri išlaiko karo pajėgas rytinėje šalies dalyje (Padniestrėje).
Apklausos rodo, kad proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu turi užtikrintą pranašumą prieš dešimt konkurentų. Tačiau jei ji nepersieks 50 proc. rinkėjų ribos, lapkričio 3 d. vyks antras turas.
Apklausų duomenimis, tuomet jai greičiausiai reikės varžytis su Aleksandru Štianoglo, buvusiu generaliniu prokuroru, kurį remia tradiciškai prorusiška Socialistų partija.
Sandu tikisi, kad referendume gaus vienareikšmį „taip“. Referendumas nulems, ar bus įtvirtintas konstitucijos straipsnis, kuriuo siekiama stojimo į ES.
Apklausos rodo daugumos palaikymą stojimui. Vis dėlto penki prezidento kandidatai ragino savo šalininkus balsuoti „ne“ arba boikotuoti referendumą. Norint, kad referendumas būtų galiojantis, reikia, kad dalyvautų ne mažiau kaip trečdalis rinkėjų. Silpnas Sandu rezultatas galėtų nulemti ir kitų metų vasaros parlamento rinkimus.
Šalis, turinti mažiau nei 3 milijonus gyventojų ir apsupta Rumunijos bei Ukrainos, po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. keitė prorusišką ir proeuropietišką užsienio politiką.
Santykiai su Maskva pablogėjo nuo 2020 m. gruodžio, kai valdžią perėmė Sandu. Jos vyriausybė pasmerkė 2022 m. vasario Rusijos invaziją į Ukrainą.
Pastarąsias savaites rinkimų kampanija buvo apgaubta įtarimų dėl kišimosi. Policija kaltina pabėgusį magnatą Ilaną Šorą, gyvenantį Rusijoje, kad jis papirkinėjo mažiausiai 130 000 rinkėjų balsuoti „Ne“.
Šoras, pažymėtas Vakarų sankcijomis, atvirai siūlė mokėti moldavams. Rusija šią kišimąsi neigia ir ilgą laiką kaltina vyriausybę „rusofobija“.