Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ne kartą buvo atakuota svarbi infrastruktūra, pavyzdžiui, nutraukiant kabelius ir vamzdynus, velkant jūroje laivų inkarus per povandeninį dugną. NATO įtaria, kad šiuos veiksmus vykdo Maskva, tarp jų ir pasitelkdama išsinuomotus naftos tanklaivius.
Savo šešėline laivyno flotile užsienio vėliava Rusija apeina jos agresyviai karui prieš Ukrainą įvestą naftos embargą. Laivas, kuris manoma priklausantis šiai grupei, įtariamas Kalėdų laikotarpiu nutraukęs kelis kabelius. Kinų laivas buvo suimtas Suomijos karinio jūrų laivyno.
Vamzdynų jūros dugne naikinimas kelia grėsmę Europos elektros energijos ir kurų tiekimui, kurie būtini jos ekonominei plėtrai. Todėl Baltijos jūroje stebėjimą jūrų laivais, įskaitant keletą Nyderlandų, ketinama sustiprinti.
Be to, reikia išplėsti teisines galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prieš NATO susitikimą Helsinkyje.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar savo šalies jūrų pėstininkai gali įsiveržti į užsienio laivą, jei jis įtariamas ar pagautas vykdant hibridines grėsmes. Kol kas neaišku, ar NATO turi teisę atlikti tokius įgulų šturmuote.
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį Europos Parlamente Briuselyje pabrėžė, kad Rusijos teroristiniai veiksmai prieš vieną Baltijos šalių sukels visapusišką NATO atsaką. Jo žodžiais, Putinas turi suprasti, kad bet kokie veiksmai Baltijos jūros regione nukentės ne tik įtariamas šalis, bet ir visas NATO valstybes, be to, kad susidurs su Berlynu, Londonu ir Haga – tokią kovą išsiuntė Maskvai.
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, jog bendravo su Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Nyderlandais, ir visos sutinka, kad būtina skubiai peržiūrėti tarptautinius teisės aktus, leidžiančius kovoti su hibridinės karinės veiklos formomis. Pasak kanclerio Scholzo, tai galėtų apimti konkrečias sankcijas prieš laivus, laivybos kompanijas bei kitas įmones.