Nuo 2020 m. Bulgarija patiria politinį nestabilumą, kurį daugiausia lemia korupcija ir pažinčių politika. Šis neramumas paskatino premjero Bojko Borisovo neseniai atsistatydinimą po masinių protestų.
Šiuose rinkimuose premjero Borisovo vadovaujama GERB partija vėl atrodo kaip didelė favoritė, tačiau po to greičiausiai liks sunku rasti stabilių koalicijos partnerių. Tuo tarpu auga paramą ultra dešinei partijai Vazrazhdane, kuri užima ultranacionalistinę ir prorusišką poziciją.
Bulgarijos politinis peizažas išlieka susiskaldęs dėl įtampos tarp prorusiškų ir proeuropietiškų nuotaikų, sukuriant susiskaidžiusią rinkėjų bazę. Nors GERB ir Vazrazhdane galbūt galėtų suformuoti koaliciją, išoriniai geopolitiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Vazrazhdane, kuriai vadovauja prorusiškas verslininkas Kostadinas Kostadinovas, neseniai pasiekė sėkmę įvedus įstatymą, draudžiantį LGBTQ propagavimą, panašų į analogišką Rusijos įstatymą. Ši griežta pozicija kultūriniais ir migracijos klausimais suteikė partijai papildomos rinkėjų paramos.
Rinkimų stebėtojai nerimauja, kad Bulgarijos situacija gali pakrypti tokia pat linkme kaip Gruzijoje ir anksčiau Slovakijoje, kur Maskvos rėmėjų partijos pasipriešino pernelyg proeuropietiškai linkmei.
Bulgarija nuo 2007 m. yra Europos Sąjungos narė, tačiau politinė nestabilumas ir įtarimai dėl glaudaus korumpuotų politikų bei įtartinų verslininkų bendradarbiavimo kelia daug kliūčių Europos integracijai. Paskutiniuose rinkimuose balsavo tik 34 proc. rinkėjų.
Šis gyventojų abejingumas apsunkina politikų pastangas kurti pasitikėjimą ir įgyvendinti ilgai lauktas reformas, įskaitant pereinamąjį laikotarpį prie euro. Bulgarija ketino prisijungti prie euro zonos kitais metais, tačiau šis procesas buvo atidėtas dėl politinės nestabilumo. Be to, ES valstybėse vis dar kyla dvejonių dėl Bulgarijos priėmimo į Šengeno erdvę be pasienio kontrolės.