Laikinasis Ūkio ministeris Carola Schouten nesipriešina privalomam kamerų montavimui kai kuriuose žvejybos laivuose, kad būtų galima kontroliuoti žvejybą jūroje. Pasak jos, tarp 27 ES šalių vyrauja dauguma, palaikanti kamerų priežiūros įvedimą, kas labai nepatinka žuvininkystės sektoriui.
Europos Parlamentas mano, kad turi būti geresnės taisyklės žuvų gaudymo kontrolėms. Žvejybos laivai, kuriuose nustatyti pažeidimai dėl kvotų viršijimo ir esamos „privalomos iškrovimo“ taisyklės sulaužymo, privalės įrengti kamerų priežiūrą savo darbo patalpose.
Be to, Europarlamentas mano, kad žvejybos laivai turi būti aprūpinti GPS įranga, kad būtų galima nuolatos stebėti jų vietą. Kaip ir maisto atveju nuo ūkininko iki stalo, vartotojui turi būti aišku, iš kur atkeliauja žuvis.
Su kameromis galima stebėti, kiek žuvies ištraukta iš tinklų ir ar mažos, nepakankamo dydžio žuvys nepasilieka slapta vėl išmestos į jūrą. Ekspertų teigimu, daugiau nei keletą metų galiojanti „privaloma iškrovimo“ taisyklė vis dar plačiai apeinama.
Mažų žuvų, kurios duoda mažesnę naudą, išmetimas buvo uždraustas 2016 m. įvedus vadinamąją privalomą iškrovimo taisyklę, tačiau pagal Europos Komisijos oficialų žvejybos patarimų organą tai vis dar vyksta plačiu mastu.
Europarlamentaras Peteris van Dalenas (Krikščionių Sąjunga) kamerų privalomumą pavadino visiškai klaidingu ES signalus žvejams. „Tai rodo, kad dauguma europarlamentarų vis dar nepasitiki žvejais“, – sakė Van Dalenas reaguodamas į situaciją.
CDA ir SGP partijos nusivylusios grasinama priemone. „Tai yra smūgis Nyderlandų žvejams“, – sakė europarlamentarė Annie Schreijer (CDA). SGP kalba apie „raganų medžioklę“ ir „Didįjį brolį laive“.
Anja Hazekamp (Gyvūnų partija) tuo tarpu tvirtina, kad geresnė apsauga nuo netikėtų sugavimų pažeidžiamų rūšių naudinga ne tik žuvų populiacijoms, bet ir galiausiai pačiam žuvininkystės sektoriui.