Naujas Airijos ir Nyderlandų mokslinis tyrimas pabrėžia, kad daugiausiai nei 50% rinkos dalį Skandinavijos šalyse turi kooperatyvai, taip pat ir Airijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Austrijoje. Šie dideli pieno ūkininkai sugeba susidoroti su kainų svyravimais Europos ir tarptautinėse pieno rinkose.
Prognozuojama, kad ypač mažiems ūkiams ateinančiais metais bus sunku. Tyrimą parengė Airijos žemės ūkio instituto Teagasc mokslininkai ir dr. inž. Roel Jongeneel iš Wageningeno WUR.
Tyrimo ataskaita parengta Europos Parlamento Žemės ūkio komitetui ir nagrinėja ne tik pieno ūkio vystymąsi pastaraisiais metais, bet ir pateikia rekomendacijas ateičiai. Nustatyta, kad pieno ūkių skaičius ES šalyse padidėjo įstojus naujoms ES narėms, o bendras gamybos kiekis išaugo dėl pieno kvotų panaikinimo.
Tačiau pieno sektorius visoje Europoje per pastaruosius dvidešimt metų patyrė keletą „strukturinių“ pokyčių, įskaitant: reikšmingą pieno ūkių skaičiaus mažėjimą; vidutinio pieno ūkio dydžio augimą; ir ilgalaikį pieninių karvių skaičiaus mažėjimą. Kai kuriose ES šalyse pieno sektoriaus plėtra gerokai atsilieka, rodo nauji duomenys.
Tyrėjai pabrėžia, kad aplinkosaugos politika – tiek ES lygmeniu, tiek ES šalyse – daro „vis didesnę įtaką“ pieno sektoriui. „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas ir vandens kokybės gerinimas vis labiau veikia ES pieno sektorių, ir kai kuriose valstybėse narėse tai jau yra tokio pat svarbumo, o kartais net svarbiau nei BŽŪP“. Tokios prievolės gali ūkininkus sumišti, atitolinti ir demotyvuoti“, teigia autoriai.
Ateičiai pažymima, kad pieno ūkininkystė ir toliau reikalaus finansinės paramos iš bendrosios ES žemės ūkio politikos (BŽŪP), o ES turi sukurti „priemonės ir paskatas“ (skaityti: finansines kompensacijas) mėšlo pertekliaus mažinimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui. Net siūloma įvesti tam tikrą CO2 mokestį ir azoto teisių apskaitos sistemą, panašią į esamą pramoninių įmonių emisijų prekybos sistemą.
ES pareigūnų ir politikų rate jau vyksta pirmieji išankstiniai svarstymai ir planų rengimas dėl naujos bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui 2025–2030 metams. Po birželio Europos rinkimų naujajame Europos Parlamente bus sudaromos kitokios koalicijos sutartys, kurios nuo 2025 metų turės būti įgyvendinamos naujos Europos Komisijos.