OESO ekonomistai teigia, kad Europos žemės ūkio subsidijos beveik neprisidėjo prie oro ir dirvožemio taršos mažinimo. Naujoje OESO ataskaitoje nurodoma, kad pagrindinė problema yra ta, jog klimato išlaidos žemės ūkio politikoje nėra susietos su aiškiais sumažinimo tikslais.
Pasak OESO tyrėjų, savanoriškos subsidijų sąlygos, tokios kaip nuo kitų metų įsigaliosiančios ekoschemų priemonės, nėra pakankamos. Tai galioja ne tik ES, bet ir dešimčių kitų šalių žemės ūkio ir maisto politikai.
Siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio sektorius prisidėtų prie ES klimato paketo „Fit for 55“, ES išmokos turi būti „susietos su nacionalinio ir ES lygmens žemės ūkio emisijų mažinimo tikslais“, rekomenduoja ataskaita. Taip pat numatoma, kad žemės ūkio taršytojas turėtų mokėti, kaip teigiama.
„Man pagrindinė problema išlieka ta, kad Europoje siūlome savanoriškas [darnios plėtros] priemones“, – sakė Europos žemės ūkio politikos emeritas profesorius Alanas Matthewsas pristatant ataskaitą.
„Viešosios žemės ūkio paramos apimtys pasauliniu mastu pasiekė rekordinius lygius, tačiau dalis, skirta skatinti tvarią gamybą, sumažėjo“, – paaiškino Marion Jansen, OESO prekybos ir žemės ūkio direktorato vadovė.
Pasak jos, tvarus žemės ūkis turi būti gerokai išplėstas, kad būtų patenkinti ateities maisto poreikiai ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato tikslai.
OESO mano, kad daug daugiau dėmesio turi būti skiriama inovacijoms. „Kad galėtume pamaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, žemės ūkyje reikės didinti produktyvumą, ir tai turi būti daroma aplinkai palankiu būdu“, – pabrėžė ponia Jansen.
Tuo tarpu ataskaita įspėja, kad kai kurios priemonės, reaguojant į karą Ukrainoje, gali būti „kontraproduktyvios“. „Aplinkosaugos standartų atlaisvinimas siekiant skatinti vidaus gamybą gali turėti procyklinių pasekmių ir pakenkti tvarumui“, – įspėja tyrėjai.