Europos Sąjungos finansinė ir politinė parama fundamentalioms teisinės valstybės reformoms Balkanų šalyse iki šiol nedavė reikšmingų rezultatų. Remiantis Europos Audito Rūmų tyrimu, šiose šalyse vis dar egzistuoja problemos dėl teisėjų nepriklausomumo, plačiai paplitusios korupcijos ir žodžio laisvės slopinimo.
ES šios šalys jau dvidešimt metų skiria šimtus milijonų subsidijų, kad palaikytų jų palaipsnį integravimąsi į Sąjungą. 2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo pirmąja iš septynių šalių, įstojusių į ES; Juodkalnija, Serbija, Šiaurės Makedonijos Respublika ir Albanija yra kandidatai į narystę.
Su Juodkalnija ir Serbija jau prasidėjo narystės derybos. Bosnija ir Hercegovina bei Kosovo yra potencialios kandidatės.
Per ateinančius kelerius metus naujos ES šalys narės tikėtis negalima. ES vis daugiau balsų ragina pirmiausia modernizuoti pačią ES struktūrą, įskaitant užduočių, įgaliojimų ir finansavimo peržiūrą. Kai kurios ES narės aiškiai pasisakė prieš tolesnį Sąjungos plėtimąsi.
Europos Komisija pirmiausia turi labiau stengtis įgyvendinti teisines reformas Vakarų Balkanų šalyse, teigiama išvadose. Europos Audito Rūmai taip pat pabrėžia, kad iki šiol didelės subsidijos nebuvo veiksmingos.
Pirmuoju atsaku Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad pastaraisiais metais pasiekta svarbi pažanga, tačiau pripažino, kad reikia nuveikti kur kas daugiau.
Ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, kad kaltė negali būti skirta vien tik Europos Sąjungai. Kandidatų šalys taip pat per mažai padarė, kad atitiktų ES kriterijus, teigiama.
„Tai reiškia, kad lėšos šiems projektams iš esmės buvo švaistomos, nes negalima kalbėti apie tvarų pokytį. Per pastaruosius du dešimtmečius pasiekta pažanga yra itin ribota.“
„Tai savo ruožtu kelia grėsmę suteiktos paramos tvarumui. Vykdomos reformos praranda patikimumą, jei jos neduoda apčiuopiamų rezultatų.“.