Visose Europos Sąjungos šalyse pernai sumažėjo CO2 oro tarša. Eurostatas apskaičiavo, kad išmetimas, susidarantis dėl iškastinio kuro deginimo – tokio kaip nafta, akmens anglis ir gamtinės dujos – pernai sumažėjo 10 procentų.
ES tyrėjai teigia, kad tai įvyko dėl kelionės apribojimų, įvestų dėl koronaviruso krizės, ir dėl ekonomikos lėtėjimo.
„Beveik visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo fiksuotas naftos ir su ja susijusių produktų vartojimo sumažėjimas“, sakoma pranešime. „Gamtinių dujų vartojimas sumažėjo penkiolikoje valstybių narių. Tuo tarpu atsinaujinančių energijos šaltinių – daugiausia vėjo, vandens ir saulės energijos – dalis elektros energijos tiekime truputį padidėjo.“
Dideliausias sumažėjimas užfiksuotas Graikijoje, Estijoje ir Liuksemburge. Šiose šalyse sumažėjimas siekė 18 procentų. Vokietija, kurios dalis sudaro ketvirtadalį visos Europos Sąjungos emisijų, pranešė apie beveik 9 procentų sumažėjimą.
Nepaisant šio laikino oro taršos sumažėjimo, kelios Europos šalys rizikuoja nepasiekti savo tarptautinių klimato tikslų už 2020 metus. Po to, kai anksčiau Nyderlandų valdžia (Urgenda byloje) jau buvo priversta teismų laikytis klimato susitarimų, dabar taip pat teismai Prancūzijoje ir Vokietijoje nusprendė, kad šios šalys turi daryti daugiau kovojant su emisijomis.
Be to, matyti, kad ir Lenkija kelia tam tikrų problemų. Lenkija buvo vienintelė ES šalis, kuri nesutiko įsipareigoti Paryžiaus susitarimuose siekti emisijų neutralumo iki šio amžiaus vidurio.
Šveicarija taip pat nepasieks savo nacionalinio klimato tikslo už 2020 metus. Šveicarija atsilieka mažindama CO2 emisijas. Federacinė valdžia teigia, kad nacionalinis klimato tikslas 2020 m. tikriausiai nebus pasiektas – nei transporte, nei pastatuose, pramonėje ar žemės ūkyje.