Bylą inicijavo aplinkosaugininkai ir ekologinės organizacijos. Intensyvus trąšų ir cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje lemia padidėjusius nitrato lygius gruntiniuose ir paviršiniuose vandenyse, ką patvirtino ir administracinis teisėjas.
Greitas dumblių augimas grioviuose ir upėse turi ne tik ekologinių, bet ir ekonominių pasekmių žvejybai ir turizmui. Pernelyg gausus dumblių žydėjimas mažina deguonies kiekį vandenyje, kas kenkia vandens ekosistemoms ir kelia grėsmę žuvų populiacijoms. Be to, tai veikia pakrančių patrauklumą turistams, kaip patvirtina nutartis.
Aplinkos organizacija Eaux et Rivières de Bretagne vadina nutartį svarbiu signalu. Organizacija pažymėjo, kad Prancūzijos valstybė jau daugiau nei dešimtmetį be rezultatų bando savanoriškai mažinti nitrato taršą. Pasak jų, esama strategija yra nepakankama. Aplinkos aktyvistai teigia, kad panašios bausmės buvo skelbiamos ir 2009, 2012 bei 2021 metais.
Į teismo sprendimą atsakydama Bretanės provincijos valdžia pareiškė suprantanti problemos skubumą ir pasiryžusi imtis veiksmų. Konkrečios priemonės, kurias ketina taikyti provincija, kol kas nėra aiškios.
Ši regioninė byla turi platesnių pasekmių visai Prancūzijai ir kitoms ES šalims, kurios susiduria su panašiomis aplinkos problemomis. Byla rodo didėjantį spaudimą tiek iš piliečių organizacijų, tiek iš pačios ES už griežtesnį aplinkosaugos taisyklių laikymąsi.
ES direktyvos įpareigoja valstybes nares imtis priemonių nitrato taršai sumažinti, pavyzdžiui, mažinant cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje ir ribojant trąšų naudojimą.
Tokių šalių kaip Nyderlandai, Vokietija ir Airija per pastaruosius metus ES jau buvo pagultas sankcijas dėl šių direktyvų nesilaikymo. Prancūzija taip pat Europos Komisijos buvo raginta griežčiau prižiūrėti aplinkosaugos įstatymų laikymąsi.