Dauguma ES šalių gyventojų laiko klimato kaitą rimta pasauline problema. Daugiau nei pusė (58 %) mano, kad pereinamasis laikotarpis į žalią tvarią ekonomiką turi būti pagreitintas. Tai rodo nauja Eurobarometro apklausa, kurią ketvirtadienį paskelbė Europos Komisija.
Trys iš keturių europiečių sutinka, kad su klimato kaita susijusios išlaidos yra daug didesnės nei subsidijos, reikalingos žaliai pereinamojo laikotarpio ekonomikai. Jie tikisi, kad klimato priemonės paskatins inovacijas.
Be to, beveik visi (88 %) mano, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas reikia sumažinti iki minimumo, kad ES galėtų tapti klimato neutrali iki 2050 metų. Kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties europiečių (87 %) laiko svarbiu skatinti saulės ir vėjo energiją bei mažinti energijos suvartojimą.
Didelė dauguma (93 %) ES piliečių teigia jau vykdantys klimato priemones ir kasdieniame gyvenime priimantys tvarius sprendimus. Paklausti, kas turėtų spręsti klimato kaitos problemas, jie mano, kad tai yra pačių ES šalių (56 %), ES institucijų (56 %) ir įmonių bei pramonės (53 %) atsakomybė.
Daugiau nei trečdalis europiečių jaučiasi veikiami aplinkos ir klimato rizikų, daugiausia Pietų Europoje, bet taip pat ir Lenkijoje bei Vengrijoje. 84 % europiečių sutinka, kad kovos su klimato kaita ir aplinkos klausimų svarba turi būti prioriteto siekiant gerinti visuomenės sveikatą, o 63 % apklaustųjų mano, kad prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių gali duoti teigiamų rezultatų.
Europos žalioji sutartis, kurią inicijavo klimato komisaras Frans Timmermans, yra svarbi ES politika pereinant prie tvarios ekonomikos. Visų šių aplinkosaugos įstatymų patvirtinimas jau gerokai pažengęs.
Naujausias pritarimas gamtos atkūrimo įstatymui, reglamentui prieš miškų naikinimą ir griežtesni įstatymai dėl įmonių atliekų ir maisto švaistymo, pasak Briuselio, taip pat prisideda prie biologinės įvairovės praradimo stabdymo.