Smarkus kairiųjų dešiniųjų ekstremizmo atgimimas Pietryčių Europoje kelia grėsmę politiniam stabilumui šioje regiono dalyje, ypač Kosovo, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje. Tokias išvadas pateikė Nyderlandų nepriklausomas tyrimų centras Hague Center for Strategic Studies (HCSS) savo ataskaitoje apie Balkanų šalis. Didžiausią destabilizaciją, pasak tyrėjų, sukelia Rusija.
Siekiant sumažinti Balkanų šalių lojalumą likusiai Europai, Rusija naudoja įvairias strategijas, kad keltų nesantaiką ir skatintų etniškai nacionalistinius jausmus, teigiama ataskaitoje. Šešios Balkanų šalys pateikė paraiškas įstojo į Europos Sąjungą, tačiau kai kurios ES valstybės šiuo klausimu abejoja.
Remiantis tyrimu, Rusija naudojasi bendros slavų tapatybės jausmu, ypač tarp serbų. Maskva taip pat remiasi stačiatikių bažnyčios autoritetu, kad apeliuotų į tradicines vertybes, kurios galioja pavyzdžiui Serbijoje.
„Bosnijoje ir Hercegovinoje Rusija stengiasi pristatyti musulmonus kaip pavojingus radikalus, skatindama islamofobiją. Panašių kaltinimų sulaukia musulmonai Kosovo, siekiant susilpninti tarptautinį pripažinimą kaip suverenią valstybę“, – teigia vienas iš tyrėjų.
Antivakarietiškos dezinformacijos kampanijos ir propagandos sklaida žiniasklaidoje stiprina Rusijos įtaką. Tokią melagingą informaciją taip pat skleidžia politinės elitės, palankiai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu, teigiama ataskaitoje.
Ataskaita pabrėžia ir tai, kad savanoriškos karinės organizacijos prisideda prie kraštutinių dešiniųjų augimo. Pavyzdžiui, Rusija regione veikia per Maskvos finansuojamą motociklų klubą, remia Serbijos kazokų kariuomenę ir organizuoja vadinamuosius patriotinius karinį rengimą jaunimui.
Balkanų kariai kartais kviečiami mokytis Rusijoje, teigiama HCSS tyrime. Daug serbų taip pat esą vyko į Ukrainos rytus, kad padėtų Rusijos savanoriškiems kariniams daliniams.
Kraštutinių dešiniųjų tendencijų augimas ne tik stabdo demokratijos pažangą šiose šalyse, bet gali apsunkinti jų priėmimą į Europos Sąjungą, įspėja Rrustemi. Visai neseniai Šiaurės Makedonijos parlamentas pats save paleido ir paskelbė priešlaikinius rinkimus – likus aštuonims mėnesių iki dabartinio kadencijos pabaigos.
Šis žingsnis seka po premjero Zorano Zaevo atsistatydinimo, kai ES atsisakė nustatyti datą pradėti diskusijas dėl tikrojo narystės ES proceso. Zaev šį sprendimą pavadino „istorine klaida“.
Dauguma ES valstybių narių mano, kad atėjo laikas Šiaurės Makedonijai ir Albanijai pradėti stojimo derybas, tačiau ypač Prancūzija ir Nyderlandai laikėsi kieto pozicijos, nepaisant susirūpinimo dėl padidėjusios Kinijos ir Rusijos įtakos Balkanuose. Prancūzija mano, kad ES pirmiausia turi reformuoti stojimo procesą. Nyderlandai mano, kad ypač Albanijoje dar daug reikia padaryti kovojant su nusikalstamumu ir korupcija.