Oro kokybė Europoje gerėja, tačiau daugiausia miestuose užterštas oras dar vis daug žalos padaro ekonomikai ir sveikatai. Apskritai Europos oras tampa švaresnis, tačiau trys teršalų rūšys vis dar sukelia didelę žalą. Miestuose situacija išlieka pati blogiausia.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), beveik visi miesto gyventojai įkvepia nesveiką orą. Žemės ūkis laikomas viena iš kaltininkų. Europos aplinkos agentūra pabrėžia, kad oro tarša ne tik kenkia sveikatai, bet ir ekonomikai dėl „didesnių sveikatos priežiūros išlaidų, mažesnių žemės ūkio ir miškininkystės derlių bei sumažėjusio produktyvumo“.
Nors ekonomika Europoje auga, mažėja teršalų išmetimas ir jų koncentracijos ore, patvirtina Europos tyrimų biuras EAA remdamasis naujausiais duomenimis. Pasak agentūros, tai įrodo, kad griežta politika daro skirtumą. Mūsų ore yra mažiau smulkiųjų dalelių, ozono, azoto dioksido ir sunkiųjų metalų, todėl sumažėjo ir sveikatos žala. 2016 m. 41 Europos šalyje apie 412 000 žmonių mirė ankstyvą mirtį dėl smulkiųjų dalelių. Palyginti su 2015 m., tai 17 000 mažiau, o beveik perpus mažiau nei 1990 m.
Ankstyva mirtis daugiausia susijusi su oro tarša azoto dioksidu, ozonu ir smulkiosiomis dalelėmis. Pagal Europos standartą 6–8 procentai gyventojų yra veikiami per daug smulkiųjų dalelių. Kaltininkai yra transportas, pramonė ir žemės ūkis. Pastarasis pažengė mažiausiai, tačiau būtent čia galima daugiausiai pasiekti pažangos. Daug tikimasi iš naujos Klimato politikos, kuria Europa siekia iki 2050 m. tapti visiškai klimato neutralia ir be taršos.
EMA žemėlapyje matyti, kad ypač Šiaurės Italijoje, Lenkijoje, Balkanų dalyse oro tarša yra didelė. Taip pat kai kurie matavimo punktai Belgijoje ir Reino-Rūro regione yra raudonesni nei likusioje Europos dalyje.