Suomija ketina kreiptis į ES, prašydama vėl leisti medžioti žąsis. Suomija nori, kad žąsis būtų perkelta į kitą paukščių direktyvos priedėlį, kad tam tikrais atvejais vėl būtų galima medžioti.
Suomių vyriausybė atsiliepia į šešių Baltijos jūros šalių žemės ūkio organizacijų raginimą. Suomijos, Švedijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos organizacijų pirmininkai penktadienį raštu kreipėsi į ES aplinkos komisarą bei Šiaurės ir Baltijos šalių ministrus.
Jie prašo pakeisti žąsies statusą tiek ES paukščių direktyvoje, tiek Berne konvencijoje. Tai turėtų leisti vėl pradėti medžioklę. Kasmetinis gulbių, žąsų ir daugelio kitų paukščių migravimas iš šaltojo Arkties šiaurės į šiltesnį pietų regioną kasmet sukelia didelių nuostolių žemės ūkiui – ganykloms, laukams ir dirbamoms žemėms.
Organizacijos ragina Europos Komisiją ir savo ministerijas nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sprendžiami vis didėjantys nuostoliai. Nuo aštuntojo dešimtmečio iki 2010 m. žąsų skaičius penkis kartus išaugo. 2023 m. populiacija jau vertinama apie 2,4 mln. paukščių ir tikimasi, kad ji ir toliau augs sparčiai. Organizacijų duomenimis, nuostoliai kiekvienoje šalyje paprastai siekia milijonus eurų per metus, o atskiro ūkio nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
Taip pat Nyderlandų ūkininkai gali gauti finansinę kompensaciją, pranešdami apie faunos sukeltus nuostolius. Žąsys Waddeno salose bei Groningeno, Frizijos ir Šiaurės Holando regionuose gerokai išėda pievas. Praėjusiais metais Nyderlandai sumokėjo 31,6 mln. eurų kompensacijų už faunos žalą, tai yra 6 mln. eurų daugiau nei prieš metus.