Kiekvienos šalies rezultatai rodo nevienareikšmį pasitikėjimo vaizdą, kuris daugiausia siejamas su ekonomine žemės ūkio sektorių situacija šiose šalyse (Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Vengrija ir Švedija). Daugelio ES šalių žemės ūkio ir daržininkystės sektoriuose praėjusiais metais svarbų vaidmenį suvaidino ilga, sausa vasara.
Nyderlanduose žemės ūkio ir daržininkystės ūkių pasitikėjimas šiek tiek sumažėjo, tuo tarpu pieno ir paukštienos ūkininkų pasitikėjimo indeksas pagerėjo.
Belgijos Flandrijos ūkininkų pasitikėjimo indeksas šiek tiek padidėjo, nes dauguma sektorių išliko ekonomiškai stabilūs. Vienintelis Flandrijos daržininkystės sektorius patyrė neigiamą nuotaiką dėl kainų kilimo ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo.
Prancūzijoje daugiau nei ketvirtadalis ūkininkų mano, kad jų įmonių dabartinė ekonominė situacija yra prasta; šis rodiklis nuo 2022 m. kovo sumažėjo 5%, tačiau ekonominės perspektyvos vis dar blogėja.
Vokietijos pasitikėjimo indeksas šį rudenį smarkiai smuko dėl Ukrainos krizės, padidėjusių trąšų ir energijos kainų bei aukštų skolintų lėšų palūkanų normų. Vokietijos ūkininkų investicijos į tvarias (vėjo ir saulės) energijos formas didėja, kaip ir pieno, galvijų ir kiaulių kainos. Vengrijos žemdirbiai yra daug pesimistiškesni visose sektoriaus srityse, net ir per artimiausius dvejus–trejus metus.
Italijos ūkininkų pasitikėjimą ir toliau smukdo augančios išlaidos. Jie taip pat yra pesimistiškesni dėl esamos ir būsimų verslo perspektyvų su 2–3 metų horizontu. Galiausiai, Švedijos ūkininkų pasitikėjimas iki 2022 m. trečiojo ketvirčio nuolat mažėjo, tačiau dabar nuotaikos pradeda gerėti ir ūkininkai jaučiasi užtikrintesni, nes jų pajamos didėja.