Tyrimas rodo, kad 78 % respondentų yra susipažinę su BŽŪP – tai didžiausias rodiklis per beveik du dešimtmečius. Apie 81 % mano, kad ES žemės ūkio politika užtikrina stabilią maisto tiekimą, o 70 % mano, kad politika prisideda prie tvarios žemės ūkio praktikos ir stiprina ūkininkų padėtį maisto grandinėje.
Piliečiai vertina žemės ūkio ir kaimo vietovių vaidmenį; 92 % laiko juos svarbiais ES ateičiai. Daugiau nei pusė (56 %) mano, kad finansinė ES parama ūkininkams yra tinkama – tai 10 procentinių punktų padidėjimas nuo 2022 metų ir aukščiausias lygis nuo 2013 metų. Be to, 88 % palaiko subsidijas klimato bei aplinkai draugiškoms žemės ūkio praktikoms.
Kalbant apie prekybos susitarimus su ne ES šalimis, 76 % europiečių juos vertina teigiamai dėl rinkų diversifikacijos ir žemės ūkio produktų tiekimo. Apie 73 % mano, kad tokie susitarimai skatina ES žemės ūkio produktų eksportą, o 71 % tiki, kad jie padeda skatinti ES darbo ir aplinkosaugos standartus, įskaitant gyvūnų gerovę, kitose šalyse.
Vokietijoje parama BŽŪP taip pat padidėjo. Pasak Agrarzeitung leidinio, dauguma Vokietijos piliečių pritaria ES žemės ūkio subsidijoms, o tai rodo, kad BŽŪP ir ten gali tikėtis plačios paramos.
Šie duomenys, pasak ES tyrėjų, pabrėžia augantį ES piliečių pasitikėjimą tiek BŽŪP, tiek tarptautiniais prekybos susitarimais. Jie akcentuoja piliečių svarbą stabiliai maisto tiekimui, tvariai žemės ūkio praktikai ir ES standartų integracijai pasaulinėse prekybos santykiuose.