Per pastaruosius metus maistas Europos Sąjungos šalyse pabrango 10,3 procento. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, maisto kainos kyla greičiau nei bendroji infliacija. Pernai išlaidos maistui sudarė 12,5 % visų vartojimo išlaidų.
Dėl to ES gyventojai proporcingai išleidžia daugiau maistui nei prieš metus. Visoje Europoje kainos kyla, tačiau Prancūzija patiria didžiausią infliaciją nuo devintojo dešimtmečio vidurio. Gegužę vartotojų kainų infliacija euro zonoje pasiekė vidutinį rekordą – 8,1 proc., o Estijoje pikai siekė net 20 %.
Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) jau nusprendė kelti palūkanų normas infliacijai stabdyti, naujausios prognozės rodo, kad kainos kils ir likusią šių metų dalį. Europos šeimoms didesnės maisto sąskaitos jau veikia jų pasirinkimus parduotuvėse.
Pasauliniu mastu karo Ukrainoje pasekmės ir augančios kuro kainos kelia didesnį susirūpinimą maisto saugumu. Nors Europoje nėra maisto trūkumo, vartotojai jau pradeda keisti savo pirkimo įpročius.
Pernai didžiausias kainų augimas buvo „aliejų ir riebalų“ segmente (+27,8 %), po to sekė „grūdų ir duonos“ (+10,0 %) bei „pieno, sūrio ir kiaušinių“ (+11,6 %) grupės. Kita rodiklių grupė apėmė „mėsą“ (+11,4 %) ir „vaisius“ (+4,3 %).
Renkinant duomenis apie pasirinktus žemės ūkio produktus, Eurostatas vėl užfiksavo didžiausią kainų augimą grūdams. Miežiai (+77 %), miltai (+76 %) ir durum kviečiai (+71 %) buvo labiausiai išaugę. Taip pat pieno produktų kainos smarkiai kilo – sviesto (+72 %) ir lieso pieno miltelių (+57 %).
Jautienos ir vištienos kainos per pastaruosius metus paaugo maždaug 30 %. Mažiausias augimas buvo pastebėtas kiaulienos (+17 %) ir cukraus (+12 %) kainose.