Merzas laiko sutartį beveik užbaigta ir pabrėžia, kad tai būtų svarbus žingsnis ekonominiams santykiams tarp ES ir Pietų Amerikos stiprinti. Jis nori pagreitinti procesą, dalinai dėl grėsmės iš Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos sankcijų. Tačiau Macronas lieka susirūpinęs dėl pasekmių Prancūzijos ūkininkams, ypač dėl pigaus Pietų Amerikos jautienos importo.
Prancūzija bando įtikinti kitas ES šalis blokuoti sutartį. Kartu su Lenkija šalis sudaro grupę, kuri įspėja apie neigiamą poveikį žemės ūkiui ir aplinkai. Prancūzija stengiasi ES kontekste laimėti laiko, kad galėtų mobilizuoti daugiau sąjungininkų prieš šį susitarimą.
Tuo tarpu kai kurios ES šalys keičia nuomonę. Dėl grėsmės iš JAV sankcijų ir sustojusių derybų su Vašingtonu dėl importo mokėtinų muitų, daugelyje valstybių auga noras patvirtinti Mercosur susitarimą. Europos Komisija bando ne vėliau kaip iki liepos 9 d. priimti sprendimą šiuo klausimu.
Derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl abipusių prekybos mokesčių bus atnaujintos liepos 16 d. Kadangi nereikia tikėtis didelio progreso, Briuselyje jau svarstomi kiti variantai, tarp jų galimas prekybos susitarimas su Azijos šalimis, neįtraukiant JAV. Tai turėtų sumažinti ES priklausomybę nuo JAV spaudimo.
Mercosur šalys – Brazilija, Argentina, Urugvajus ir Paragvajus – spaudžia dėl susitarimo. Pasak jų lyderių, sutartis yra lemiama ekonominiam augimui. Brazilijos prezidentas Lula paprašė Macrono atsisakyti pasipriešinimo. Jis teigia, kad susitarimas taip pat padeda gerinti socialinius ir aplinkosaugos standartus jo regione.
Vokietijoje žemės ūkio organizacijos pabrėžia, kad Europos ūkininkai neturi nukentėti dėl tarptautinių susitarimų. Merzas pažadėjo, kad bus įvestos papildomos priemonės pažeidžiamoms sektoriams kompensuoti. Tačiau detalių apie konkrečias priemones ar jų finansavimą kol kas nėra.