Pranešimas apie biogazo ir biokurų atkūrimą pateikiamas amid vis didėjančių rūpesčių dėl Vokietijos biogazo pramonės ateities, ypač dėl artėjančio didelio biogazo tiekėjo bankroto bei kitų sektoriaus problemų.
Biomasės energija gaunama iš augalų, įskaitant kukurūzus ir rapsus, taip pat iš žemės ūkio ir miškininkystės atliekų bei likučių. Iš šios organinės medžiagos galima gaminti biogazą ir augalinį aliejų.
Nuo 2004 iki 2011 m. pastebimas reikšmingas biomasės naudojimo elektrai gaminti augimas, iš dalies dėl gausių subsidijų, skiriamų novatoriškai tvariai energetikai skatinti. Daugumai vietinių dujų įmonių šios subsidijos netrukus baigsis, todėl kyla didelis poreikis jas pratęsti.
Didelė Vokietijos biogazo įmonė šiuo metu yra ant bankroto slenksčio dėl prastų pardavimų rodiklių. Pastaraisiais metais jai sunkiai sekėsi parduoti savo energiją konkurencingomis kainomis, iš dalies dėl pastaruoju metu sumažėjusios biokurų paklausos.
Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė pigios biodizelio iš Kinijos sukčiavimo atvejai. Kinijos įmonės užtvindė Europos rinką pigiomis biodizelio atsargomis, dėl ko sumažėjo kainos Europos Sąjungoje ir smarkiai susilpnėjo kitų gamintojų konkurencinė padėtis. Dabar tai nutraukiama.
Vokietijos energetikos sektoriaus problemas dar labiau komplikuoja neseniai atskleista didelio masto subsidijų sukčiavimo byla, susijusi su netikrais biogazo įrenginių pradžios leidimais. Šis skandalas sukėlė pramonės pasipiktinimą ir kelia abejonių dėl dabartinio priežiūros mechanizmo veiksmingumo.
Neseniai atliktas tyrimas tarp Vokietijos ūkininkų parodė, kad susidomėjimas biogazo gamyba mažėja, nes neaišku, ar Europos subsidijų schema bus pratęsta. Danijoje biogazo gamyba vis dar atrodo perspektyvi: kaimiškoje Tonderno savivaldybėje statomos dvi naujos jėgainės. Taip pat ir Austrija linkusi žengti pirmyn, o ne stabdyti procesus.
Nors ministras Habeckas (Žalieji) aiškiai remia biogazą ir kitas bioenergijos formas, jis neigia gandus, kad Vokietijos vyriausybė ruošiasi vėl subsidijuoti elektros gamybą iš medienos kūrenamų elektrinių. Aplinkosaugos organizacijos mano, kad medžių sodinimas vien tam, kad vėliau juos nukirsti ir naudoti kaip kurą elektrinėms, nėra tvaru.
Kiti, pavyzdžiui, buvęs ES komisaras Frans Timmermans, mano, kad medienos kūrenimas (granulių pavidalu) elektros gamybai vis dar yra klimato požiūriu draugiškesnis nei iškastinių išteklių, tokių kaip dujos ar anglis, deginimas. Tai taip pat Europos Sąjungos pozicija. Nyderlanduose šiuo metu galioja politika, pagal kurią naujos subsidijos biomasės energetikai neskiriamos, tačiau anksčiau skirtos subsidijos, galiojančios artimiausius 10–15 metų, lieka įsigaliojusios.