Penkerių metų naujosios Europos Komisijos vykdomojo plano pagrindinė dalis – Žaliasis susitarimas – trečiadienį bus pristatytas pirmininkės Uršulos fon der Lejen. Jo turinys ir reikšmė lemia ne tik klimato ir aplinkos politiką, bet ir naują bendrosios Europos žemės ūkio politikos (BEŽŪP) struktūrą.
Pirmieji Europos „Žaliojo susitarimo“ elementai jau buvo paskelbti pastarosiomis savaitėmis. Pavyzdžiui, numatoma įvesti naujus mokesčius už oro taršą, sukeltą automobilių transporto, taip pat laivybos ir aviacijos sektoriuose. Akivaizdu, kad šis Žaliasis susitarimas taip pat reikalauja aukštų aplinkos ir klimato ambicijų pertvarkant bendrąją žemės ūkio politiką (BEŽŪP).
Spaudoje išsamiai pristatyta „Nuo ūkio iki stalo“ strategija. Jos planas numato per dešimtmetį sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą perpus, taip pat keisti cheminę augalų apsaugą ir skatinti daugiau ekologinio ūkininkavimo.
Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas ketina po trijų mėnesių pristatyti naują Europos klimato įstatymą, kuriame būtų įtvirtintas tikslas iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą. Be to, numatytas planas didinti ES klimato tikslą 2030 metams iki bent 50 procentų. Šis planas laukiamas kitų metų spalį.
Veiklos šūkis „Europos natūralinio kapitalo išsaugojimas“ ragina kurti ES biologinės įvairovės strategiją. Jos tikslas – stabdyti biologinės įvairovės nykimą. ES vizija yra tapti šioje srityje pasauline lydere.
Europos Komisija taip pat rengia naują miškų strategiją su tikslais apželdinti ir atkurti miškus Europoje. Numatyta kovoti su miškų kirtimu. „Nulinės taršos Europos“ planu Briuselis pažada imtis veiksmų kovojant su oro tarša.
Tai tarp kitko reiškia oro kokybės standartų peržiūrą ir jų suderinimą su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis. Be to, ES priims veiksmų planą dėl vandens kokybės užtikrinimo.