Pasak ministrų, dabartinė finansavimo sistema yra nepakeičiama maisto saugumui, kaimo plėtrai ir tvarumui užtikrinti.
Ministrai išreiškė paramą naujai krypčiai, kurią pasiūlė žemės ūkio komisaro Christophe Hansenas. Jis siekia suteikti Europos ūkininkams daugiau erdvės, mažinti reglamentavimo naštą ir pagerinti jų konkurencingumą už ES ribų esančių ūkininkų atžvilgiu. Hansenas ragina supaprastinti politiką ir skirti daugiau dėmesio ūkininkų ekonominei padėčiai.
Nors ministrai sutiko su svarbiausiomis Hanseno planų gairėmis, jie aiškiai pabrėžė vieną dalyką: žemės ūkio biudžetas negali būti sumažintas. Artimiausiais metais bus rengiamas naujas ES ilgalaikis biudžetas, ir tokiame kontekste kyla pavojus, kad žemės ūkis gaus mažiau lėšų. ES artimiausiais metais reikės šimtų milijardų papildomų eurų Europos gynybos stiprinimui ir ekonominiam pajėgumui didinti.
LŽŪ ministrai tokią situaciją laiko neatsakinga. Jie teigia, kad žemės ūkio politika ateityje turi turėti savo savarankišką ir solidų biudžetą. Jie pabrėžė, kad žemės ūkis nėra tik maisto gamyba, bet taip pat prisideda prie saugumo. Daug delegacijų pažymėjo, kad tai ypač svarbu geopolitinių įtampų metu.
Vokietijos žemės ūkio ministras Cem Özdemiras, kurio dalyvavimas susitikime, tikėtina, buvo paskutinis, pabrėžė modernios žemės ūkio politikos svarbą, kuri suteiktų ūkininkams perspektyvas. Jis remia Hanseno siūlomą kryptį, tačiau įspėjo, kad net geriausios idėjos be pakankamo finansavimo turi menkas galimybes sėkmei.
Taip pat Austrija, Lenkija, Prancūzija, Italija ir Ispanija pabrėžė, jog žemės ūkis negali būti vertinamas priešingai kitoms prioritetinėms sritims, tokioms kaip gynyba ar klimatas. Keletas šalių maisto saugumą įvardijo kaip strateginį tikslą.
Ministrai paragino Europos Komisiją laiku suteikti aiškumą dėl finansinių rėmų po 2027 metų. Jie nenori, kad žemės ūkis būtų svarstomas tik derybų pabaigoje, kaip kartais buvo praeityje. Pasak jų, Briuselis turi iš anksto garantuoti, kad žemės ūkio politika nebus paskutinė eilėje.