Bent šešių miškingų ES šalių žemės ūkio ministrai smarkiai kritikavo Europos Komisijos naują miškininkystės strategiją. Tai paaiškėjo po mėnesinio ES žemės ūkio ministrų tarybos susitikimo.
Naujoji miškininkystės vizija buvo pristatyta liepą kaip Žaliojo susitarimo ir sustiprintos klimato politikos dalis. Joje siūloma dalį miškų paskirti atsisakant medienos kirtimo ir pasodinti milijonus naujų medžių.
Daug šalys ir miškų valdytojai įspėjo apie ekonomines, ekologines ir socialines neigiamas pasekmes miškininkystės sektoriui, jei medienos eksploatavimas bus ribojamas. Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Slovakijos ir Austrijos ministrai praėjusią savaitę po neformalaus dviejų dienų susitikimo Vienoje jau teigė, kad Komisija peržengia savo įgaliojimus.
„Ko mums (...) nereikia, tai daugiau biurokratinių kliūčių iš Briuselio“, sakė Vokietijos ministrė Julia Klöckner. Taip pat buvo kritikuojama ES šalių neįsitraukimas rengiant miškininkystės strategiją ir nacionalinių miškininkystės atsakomybių nesilaikymas pagal subsidiareškumo principą.
Neatsižvelgta į 16 milijonų ES miškų savininkų poreikius. „Daugelis priemonių reiškia didžiulį mūsų miškų nuvertėjimą, kurie yra pagrindinis pajamų šaltinis daugybei šeimų“, teigia miškų savininkų ir medienos valdytojų organizacijos.
Savo galutinėje deklaracijoje ministrai sako, kad miškai yra labai svarbūs tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, taip pat kovoje su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugoje. Ministrai teigia, kad jie iš esmės pritaria naujai miškininkystės strategijai, tačiau pabrėžia svarbą rasti pusiausvyrą su kaimo plėtra, aplinkos apsauga ir ekonomika.

