Tikimasi, kad Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba šią savaitę patvirtins Europos Komisijos „nuo ūkio iki stalo“ strategiją, tačiau jau dabar aišku, kad Vengrija tarsis dėl išimčių.
Taip pat žinoma, kad žemės ūkio šalis Lenkija nepritaria, jog didelė dalis įprastinės žemdirbystės subsidijų būtų skiriama tik ekologiškam ūkininkavimui. Dėl to vis dar neaišku, kiek naujosios Žaliojo susitarimo taisyklės bus privalomos ir griežtos.
Vengrijos teigimu, cheminės apsaugos priemonių kiekio perpus sumažinimas, papildant ankstesniais mažinimais, ir ekologinių žemės ūkio plotų padidinimas iki 25 % yra per daug ambicingas tikslas. Ribojant pesticidų ir trąšų naudojimą, reikia atsižvelgti į skirtingas situacijas skirtingose ES šalyse ir iki šiol atliktas pastangas.
„Pastaraisiais metais BŽŪP skatino efektyvesnį žemės ūkį su intensyvinimu ir masto didinimu. Tačiau dabartinis intensyvaus ūkininkavimo modelis tiesiogiai veda prie biologinės įvairovės nykimo, vandens ir oro taršos, pernelyg didelio vandens naudojimo ir prisideda prie klimato krizės“, – teigia BirdLife Europe, 48 nacionalinių aplinkosaugos organizacijų grupė, pranešime spaudai.
Iš nutekėjusių pataisymų, kuriuos galėjo peržiūrėti BirdLife, matyti, kad trys didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partija (EVP), socialdemokratai (S&D) ir liberalai (Renew) – nori dar labiau silpninti dabartinį EK pasiūlymą. Pagal aplinkos apsaugos organizacijas, naujoji BŽŪP vis dar daugiausia bus naudinga didelėms žemės ūkio įmonėms ir bus nusikalstama tiek klimatui, tiek biologinei įvairovei.
Nyderlandų europarlamentaro Peterio van Daleno (Kristaus Sąjunga) nuomone, ES pagaliau juda link skatinamosios politikos. Kristaus Sąjunga jau seniai už tai pasisako: „Ūkininkai, kurie gamina tvaresnius ir žalesnius produktus, turi būti už tai apdovanoti.“
Be to, Van Dalen mano, kad teisinga, jog ES remiasi tvarumu: „Aukštos kokybės maisto gamyba ateičiai turi būti užtikrinta, todėl svarbu, kad dabar ir Europoje būtų pereita prie žiedinės žemės ūkio praktikos.“
CDA europarlamentarė Annie Schreijer-Pierik mano, kad maisto gamyba turėtų vykti mūsų pačių aplinkoje. Tai ne tik naudinga aplinkai, bet ir svarbu, kad nebūtume priklausomi nuo kitų pasaulio regionų. „Tai yra mano pagrindinis tikslas BŽŪP reformoje. Kad tai iš tikrųjų taptų pelningu modeliu ūkininkų šeimos verslams“, – pabrėžia Schreijer-Pierik.
Jos manymu, turi būti palikta galimybė finansiniu požiūriu patraukliau remti nacionalines BŽŪP ekosistemas. „Lėšos kaimo plėtrai – daug labiau nei iki šiol Nyderlanduose – turės pasiekti ūkininkų šeimų stalus. CDA politikė taip pat ragina imtis veiksmų, kad iš žemės ūkio subsidijų būtų pašalinti daugiašaliai koncernai ir oligarai.