Aštuonios šalys (Portugalija, Prancūzija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Ispanija) sudaro maždaug 37 % ES gyventojų. Pagal ES balsavimo taisykles naujiems įstatymams reikia daugumos šalių, kurios kartu atstovauja daugiau nei 65 % gyventojų.
ES šalys jau seniai nesutaria dėl gyvų gyvūnų eksporto. Vokietija, šiuo metu didelė eksportuotoja, jau pati nusprendė riboti gyvūnų vežimus į ne ES šalis, nuo 2023 m. liepos 1 d. atšaukdama veterinarinius sertifikatus. Kitos šalys, tokios kaip Nyderlandai, Švedija, Belgija ir Danija, siekia ES draudimo. Švedija šį pusmetį eina ES pirmininkės pareigas.
Žemės ūkio ministras Piet Adema savo laiške Parlamentui teigia, kad Nyderlandai palaiko gyvų gyvūnų ilgų atstumų vežimo nutraukimą. Kitą savaitę jis vėl rengiasi Žemės ūkio ministrų susitikime ginti perėjimą prie daugiau (mėsos) pervežimų vietoje (gyvų) gyvulių vežimo.
Aštuonios ES šalys teigia, kad gyvūnų gerovės įstatymas turi būti modernizuojamas, tačiau mano, kad gyvulių prekyba neturi būti ribojama. Taip jie nori išlaikyti masinį avių eksportą į Artimuosius Rytus per Ramadano laikotarpį.
Kiekvienas įstatymo peržiūrėjimas turi atsižvelgti į „būtinybę užtikrinti žemės ūkio įmonių ES ekonominį konkurencingumą“ ir neturi būti orientuotas į tam tikrų vežimo rūšių draudimą ar ribojimą, – teigiama protesto rašte. ES draudimas privestų importuojančias šalis pirkti iš tiekėjų, esančių tolimesniuose regionuose.
Praėjusių metų sausį Europos Parlamentas pritarė gyvulių vežimų ribojimui, bet draudimo nepriėmė. Jis sutiko, kad gyvulių vagonuose būtų įrengtos stebėjimo kameros. Šiuo klausimu ministrai ir vėl nesutaria.