Europos Sąjungoje turi būti tęsiami daugiametės biudžeto derybos, nes vis dar egzistuoja didelės nuomonių skirtumai dėl išlaidų apimties. Ne tik vyriausybių vadovai turi skirtingas nuomones, bet ir Europos Komisija bei Europos Parlamentas kelia skirtingus norus ir nustato skirtingas sąlygas.
Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje paaiškėjo, kad dar trys šalys prieštarauja dabartiniam planui didinti Briuselio biudžetą. Švedija, Austrija ir Danija prisidėjo prie ankstesnių Nyderlandų ir Vokietijos prieštaravimų.
Europos Komisijos siūlymu, nepaisant britų išstojimo, artimiausias daugiametis biudžetas būtų padidintas iki 1300 milijardų eurų – tai apie 300 milijardų eurų daugiau. Tai sudaro 1,11 procento bendrų Europos pajamų. Europos Parlamentas svarsto net 1,3 procento.
Tačiau penkios šalys nori, kad ES biudžetas neviršytų 1 procento. Europa negali ignoruoti šios „penkių grynųjų mokėtojų koalicijos“, sakė Austrijos ministras Eduardas Mülleris. „Kai britai palieka ES, mes finansuojame 40 procentų Europos šeimos biudžeto. Šia situacija turi būti atsižvelgiama“, – pažymėjo Mülleris.
ES vadovai suteikė Suomijos pirmininkaujančiai valstybei užduotį surasti naują kompromisą kitai Europos Vadovų Tarybos sesijai gruodį, sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Nyderlandai laikosi pozicijos, kad išlaidos neturi viršyti 1 procento ES šalių ekonomikos dydžio. Tai maždaug atitinka dabartinį apytikrį biudžetą – apie 1000 milijardų eurų per septynerius metus.