Tuo aplinkos ministrai ženkliai nutolsta nuo Europos Komisijos pasiūlymo bei Europos Parlamento, kuris, priešingai, nori griežtesnių reikalavimų.
Taip ministrai siūlo, kad prievolė statyti valymo įrenginius neturėtų galioti mažiems kaimams ir regionams, kuriuose mažiau nei 1250 gyventojų. Aplinkos komisaro Virginiuso Sinkevičiaus nuomone, daugiau teritorijų turėtų būti įpareigotos valyti nuotekas.
Visgi ministrai mano, kad tiriant nuotekų valymą, reikėtų atsižvelgti ne tik į gamtos ir aplinkosaugos svarbą švaresniam vandeniui, bet ir į visuomenės sveikatą. Todėl dabar yra įtraukta prievolė ES šalims kontroliuoti nuotekas dėl ligų sukėlėjų, užkrečiamų bakterijų ir pavojingų cheminių medžiagų buvimo. Tai reiškia, kad apie šią sritį turėtų pasisakyti ir kiti komisijos nariai.
Be to, ministrai norėtų, kad naujausia į ES įstojusios šalys galėtų gauti nuo aštuonių iki dvylikos metų atidėjimo, nes per pastaruosius metus jos jau atliko dideles investicijas direktyvai įgyvendinti.
Per dvidešimt metų valstybės narės turės užtikrinti, kad didelėse sistemose, aptarnaujančiose 150 000 gyventojų, būtų taikomas tretinis valymas (azoto ir fosforo šalinimas). Numatyta išimtis, kai išvalytos nuotekos yra pakartotinai naudojamos žemės ūkio laistymui, jei nėra pavojaus aplinkai ar sveikatai.
„Vanduo yra brangus ir vis labiau retėjantis išteklius. Miesto nuotekos gali būti sėkmingai valomos naudojant esamas technologijas“, – teigia aplinkos komisaras Sinkevičius. Pasak jo, tai atveria daug galimybių ūkininkams saugiai panaudoti atkurtą vandenį laistymui.
ES teigia, kad kasmet išvaloma daugiau nei 40 000 milijonų kubinių metrų nuotekų, tačiau tik 2,4 % šio kiekio gauna tokį tolesnį apdorojimą, kuris leidžia vandenį naudoti žemės ūkyje. Tai viena iš priežasčių, kodėl Briuselis nori sugriežtinti kriterijus.