Europos Komisijos narys Frans Timmermans antradienį Strasbūro Europos Parlamente pristatys pirmuosius ES Žaliojo kurso finansinius rėmus. Naujoji Europos Komisija, vadovaujama pirmininkės Ursulos von der Leyen ir pirmininko pavaduotojo Timmermanso, per trisdešimt metų nori padaryti ES tvarią, ekologišką ir klimato atžvilgiu atsparią.
Per artimiausius dešimt metų reikalingas „Tvarios investicijos planas“, kuriam skirta apie 1000 mlrd. eurų. Lėšos daugiausia turėtų būti perkeliamos iš jau esamų pozicijų dabartiniame Europos biudžete, papildytos verslo investicijomis ir ES šalių bendra finansine parama.
Europos Žaliasis kursas iš esmės reiškia visišką dabartinės ES veiklos perorientavimą, kai įmonės ir vyriausybės gali gauti finansinę paramą savo planams, kurie gali skirtis pagal šalis. Kai ateityje ES rems tik aplinkai draugiškus projektus, nukreiptus į CO2 taršos mažinimą ir nekenksmingus produktus, reikės nemažai pokyčių.
Dabartinės ES Komisijos ateities planai apima didelius miškų ir medžių sodinimus, energiją taupančių namų statybą ir milijono įkrovimo stočių elektriniams automobiliams įrengimą. Jei Timmermansas galės spręsti, šeimos visoje Europoje galės už fiksuotą mėnesinę įmoką išsinuomoti elektrinius automobilius. Tam Europos investicinis bankas (EIB) turės suteikti pigesnes paskolas Rytų Europos prekybininkams, kurie taip leistų privačiai nuomai elektrinius automobilius.
Europos Komisija taip pat dirba prie importo mokesčio už teršiančius gaminius, kuriuos Europa importuoja iš Azijos ar Pietų Amerikos šalių. Nuo šiol bus vertinama, ar tokie gaminiai buvo pagaminti laikantis „klimato neutralumo“ principų. Šį planą, kai „CO2 tarša bus apmokestinama prie sienos“, planuojama pristatyti kitais metais.
Investiciniai planai yra Žaliojo kurso dalis, kurią ES lyderiai susitarė gruodį. Tik Lenkija dar nepritapo prie sutarto tikslo. Šalis pirmiausia nori finansinės kompensacijos už savo pastangas. Pereinamojo laikotarpio fondas galbūt paskatins Lenkiją pasirašyti.
Dėl to Von der Leyen ir Timmermans ragina įsteigti atskirą 100 mlrd. eurų fondą šalims, kurioms perėjimas nuo senos, taršios pramonės prie beveik neteršiančios gamybos kainuos ypač daug pastangų ir lėšų. Ypač galvojama apie anglies kasybos panaikinimą Lenkijoje ir Slovakijoje.
Šio pereinamojo fondo finansavimas iš dalies sudarys naujos ES lėšos. Tam 7,5 mlrd. eurų turi būti skirta iš daugiametės 2021–2027 m. biudžeto. ES ministrai sutaria dėl 7,5 mlrd. eurų, bet dar nesutaria dėl viso daugiametės finansinės perspektyvos. Nyderlandai, Švedija, Danija ir Austrija norėtų išlaikyti biudžetą dabartiniame 1,00 proc. bendrojo vidaus produkto lygyje, kitos šalys sutinka su nedideliu augimu. Tačiau Europos Parlamentas ir Von der Leyen komanda pabrėžia, kad naujiems uždaviniams reikia naujų lėšų.
Minėtas pereinamasis fondas 100 mlrd. eurų daugeliu atvejų bus sudarytas iš esamų subsidijų ir vadinamųjų ES struktūrinių fondų pakaitos. Iš jų ES šalys, turinčios „skurdžias regionus“, didelę nedarbo lygį ar silpną infrastruktūrą bei atsilikusias socialines sistemas, jau daugelį metų gauna dideles subsidijų srautus. ES šalys gali dalį šių struktūrinių lėšų skirti savo projektams. Timmermansas baiminasi, kad ES vyriausybės nelinkusios remti „pagal savo taisykles“.
Be to, Timmermans mano, kad ir dabartinės ES žemės ūkio subsidijos turi būti naudojamos kitaip ir geriau: ne kaip parama didelėms agrokoncernams ir maisto gamintojams, o kaip pajamų parama individualiems ūkininkams, kurie gamina tvariai ir aplinkai draugiškai. Čia taip pat gali kilti nemažai pasipriešinimo.