Siekiant per 25 metus pasiekti grynąjį nulinį visų šiltnamio dujų emisijų kiekį, ES nori 2030 metais sumažinti CO2 emisijas 55 procentais, palyginti su 1990 m. Žemės ūkio ir transporto sektoriai viršija savo tikslą daugiau nei 6 procentais, rodo nauji Europos aplinkos agentūros skaičiavimai.
Pirmadienį paskelbtoje valstybių ataskaitoje nurodoma, kad beveik visos ES šalys nepasieks nacionalinių tikslų, o ES 2030 m. sumažins emisijas tik 51 procentu.
Šios energijos ir klimato ataskaitos atlieka panašią funkciją kaip nacionaliniai strategijos planai (NSP) bendrojoje žemės ūkio politikoje. Tai leidžia Briuseliui analizuoti, ar ES juda teisinga kryptimi siekdama klimato tikslų.
Europos Komisija ypač nerimauja dėl metano ir kitų šiltnamio dujų emisijų gyvūnų mėšle ir trąšose Nyderlanduose. Taip pat Nyderlandai turi tiksliau nurodyti, kaip ketina kovoti su azoto emisijomis. Visiems šalims Briuselis pateikia panašias rekomendacijas.
Priežastis, kodėl ES nepasieks savo klimato tikslų, yra ne tik per mažas emisijų mažinimas, bet ir atsinaujinančios energijos neišvystyti laiku. Taip pat lėtesnis pereinamasis laikotarpis nuo aplinką teršiančių iškastinio kuro rūšių (ypač anglių ir naftos) vaidina svarbų vaidmenį.
Komisija taip pat nustatė, kad anglies sekvestracijos tikslai, tokie kaip miškuose ir durpynuose, numatyti 310 mln. tonų CO2 ekvivalentu, greičiausiai nebus pasiekti apie 40–50 mln. tonų. „Akivaizdu, kad mums reikia griežtesnių įsipareigojimų iš ES šalių“, – sakė klimato komisaras Wopke Hoekstra.