Naujasis ES Tarybos pirmininkas, prezidentas Charles Michel (43 m.) bijo naujos šaltojo karo rūšies tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, kurios aukomis gali tapti Europa. Buvęs Belgijos ministras pirmininkas mano, kad Europa pasauliniu mastu neturėtų tenkintis tik antraeiliu vaidmeniu, o turi veikti kaip sąmoninga ir pilnavertė pusė.
„Mes esame rinka su 500 milijonų vartotojų, turime demokratines vertybes ir interesus, kuriuos privalome ginti. Mums reikia aiškios vizijos, ko norime iš Afrikos, Kinijos, JAV, Jungtinės Karalystės. ES turi tvirčiau veikti pasaulyje, ne agresyviai, bet tvirtai. Šiais klausimais noriu kitais metais rimto debato su vyriausybių vadovais dėl Europos užsienio politikos strategijos”, – sakė Michel interviu laikraščiui Volkskrant.
Michel šį savaitgalį perima ES prezidento pareigas iš lenko Donaldo Tusko. Ši pareigybė yra 28 valstybių vadovų ir galvų deleguota pozicija, kuri ES dažnai pirmiausia gina ir atstovauja savo nacionaliniams interesams. Kadangi kiekviena iš ES šalių skirtingai žvelgia į didelius tarptautinius klausimus, pavyzdžiui, JAV vienpusę prekybos politiką ar Kinijos agresyvią pirkimų strategiją, Europos Sąjunga ne visada greitai ir tinkamai reaguoja į tarptautinius iššūkius.
43 metų liberalas siekia, kad Europa taptų žaliąją ekonomiką kuriantį pasaulio lyderiu ir tarptautinėje erdvėje garsiai gintų savo interesus. „ES negali likti nuošalyje nuo sudėtingiausių mūsų laikų diskusijų.“ ES taip pat turėtų drąsiau kalbėti apie savo normas ir vertybes pasaulinėje scenoje, – teigė belgas. ES turi daug pagrindo būti užtikrintai ir tvirtai.
Michel'io raginimas sutampa su panašiais Europos Komisijos naujosios pirmininkės Uršulės fon der Lejen pareiškimais. Ji pastarosiomis savaitėmis taip pat reguliariai kalbėjo apie didesnį ES išorinį orientavimąsi, kurio reikia Sąjungai.
ES prezidentas Michel interviu taip pat išreiškė nepasitenkinimą premjero Marko Rutte pasiūlymu naująjį Europos ilgalaikį biudžetą fiksuoti iki 1,00 proc. Europos bendrojo nacionalinio produkto. „Mūsų ambicijų lygis negali apsiriboti 1 procentu ir galimomis nuolaidomis ES įmokoms. Svarbu ne tik kiekybiniai rodikliai, bet ir kam mes leidžiame pinigus: žemės ūkiui, pažeidžiamoms regionams, moksliniams tyrimams, kovai su klimato kaita, skaitmeninimui. Tai reikalauja platesnės diskusijos nei tik kelių skaitmenų aptarimas.”