Kadangi iki šiol kovos su maisto švaistymu priemonės beveik nedavė rezultatų, Briuselis nori dabartines nereglamentuotas sutartis paversti teisiškai privalomu tikslu.
Europos Komisija teigia, kad daugiausia (70 %) švaistymų kyla perdirbimo, mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir namų ūkių veiklose, todėl pirminio sektoriaus kvota nėra būtina. Briuselis siekia sumažinti atliekas perdirbimo ir pakuočių pramonėje 10 procentų, o mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir namų ūkiuose – 30 procentų.
Pasak žemės ūkio ministro Piet Adema, tai gerokai mažiau nei 50 procentų (mažmeninei prekybai ir vartotojams), kurį Nyderlandai ir kitos ES šalys jau taiko. Todėl Nyderlandai nori išlaikyti 50 procentų mažinimą ir taip pat apimti pirminį sektorių.
Nyderlandai kitą savaitę pateiks šį pasiūlymą Europos Sąjungos Aplinkos tarybai, kur bus priimta naujoji Atliekų pagrindinė direktyva. Žemės ūkio aspektai bus svarstomi LNV Žemės ūkio taryboje.
Ministras Adema mano, kad žemės ūkio, daržininkystės ir gyvulininkystės sektoriai turėtų pradėti vesti savo gamybos ir derliaus nuostolių apskaitą. „Tai siekiant apsaugoti sektorių nuo švaistymų perleidimo kitiems grandinės dalyviams.
Taip pat bus siekiama įdiegti ataskaitų teikimo pareigą individualioms organizacijoms, o ne tik valstybėms narėms, kaip atitinka sėkminga Nyderlandų savanoriška stebėsena“, – teigė Adema.
Remiantis Eurostato tyrėjų duomenimis, maisto švaistymas turi stiprią ekonominę, socialinę ir ekologinę įtaką. Kasmet ES šalyse išmetama apie 89 mln. tonų maisto atliekų (131 kg vienam gyventojui), o tai sudaro maždaug 132 mlrd. eurų nuostolių.
Nyderlanduose vidutiniškai vienas žmogus išmeta 34,3 kg valgomosios maisto produktų, iš kurių beveik penki kilogramai net nepažeisti, likę lupynėse ar pakuotėse. Iš viso namų ūkiai išmeta apie 10 procentų savo savaitinių pirkinių – tai vidutiniškai 120 eurų vienam gyventojui per metus. Nyderlandų namų ūkiai sudaro maždaug 30 procentų visos maisto švaistymo grandinės (įskaitant gamintojus, viešąjį maitinimą ir supermarketus).