ES finansų ministrai Liuksemburge pasiekė susitarimą dėl atskiros skatinamosios paramos fondo, skirto ES šalims, kurios naudoja eurą kaip mokėjimo priemonę. Dabar siūlomas fondas yra gerokai prastesnė ankstesnių didžiųjų Prancūzijos prezidento Macrono planų versija, kuris norėjo didelio fondo ne ES biudžete ir už ES sprendimų priėmimo ribų.
Apie Biudžeto instrumento konvergencijai ir konkurencingumui (BICC) – oficialų biudžeto pavadinimą – formą ir finansavimą derybos vyko beveik dvejus metus. Šis instrumentas skirtas struktūrinėms pertvarkoms ir investicijoms euro zonos stiprinimui, tačiau jis aiškiai nėra „eurų zonos biudžetas“.
Nyderlandų finansų ministrė Wobke Hoekstra nuo pat pradžių prieštaravo atskiriems pinigų srautams eurų zonos šalims. Be to, nebuvo aišku, iš kur šiandien būtų skirtos lėšos. Ministrės Hoekstros teigimu, Liuksemburge „padaryti geri žingsniai siekiant geresnio ES pinigų panaudojimo per biudžeto jungimą su reformomis“.
Dėl fondo dydžio, kuris bus finansuojamas iš Europos daugiametės finansinės programos 2021–2027 metams, derybos dar tik prasidės. Tačiau tikėtina, kad nebus skirta daugiau kaip 20 milijardų eurų per septynis metus devyniolikai eurų zonos šalų. Taip pat sudarytos taisyklės dėl prieigos prie lėšų ne eurų zonos šalims.
Taip pat atrodo, kad pažanga padaryta Europos mastu įvedant „interneto mokestį“, kurį šiemet jau įvedė Prancūzija. Kadangi ES nepavyko susitarti dėl tokio mokesčio, prancūzai nusprendė imtis to patys. Dabar Italija taip pat paskelbė apie ketinimą įvesti mokestį už „kryžminius pelnus“. Italijos nuomone, mokestis turi būti mokamas toje šalyje, kur gaunamos pajamos ir pelnas.
ES šalys, kurios abejojo dėl tokio naujo skaitmeninio mokesčio įvedimo, anksčiau reikalavo, kad toks žingsnis būtų vykdomas pasauliniu mastu, o jei tai nepavyktų, tada ES imtųsi veiksmų. Būtent šią savaitę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) finansų ekspertai pranešė, kad toks interneto mokestis yra įmanomas.