Pesticidų pasiūlymas patyrė vėlavimą, nes kelios ES šalys nenori jokio stabdymo cheminės medžiagų naudojimui žemės ūkyje, arba bent jau šį pasiūlymą atidėti už 2024 m. birželio Europos rinkimų ribų. Pasiūlymas prieš pusmetį buvo grąžintas tuometinės Čekijos pirmininkavimo laikotarpio įgaliotinėms Timmermans, Sinkėvičiui ir Kyriakides su prašymu atlikti papildomą pasekmių tyrimą.
Iš papildomos, 218 puslapių apimties pastabos paaiškėja, kad daugeliui žemės ūkio produktų pasekmės yra daug mažesnės, kad visiškas draudimas nebus įvestas (tik viešuosiuose parkuose ir želdynuose), o ribojimai žemės ūkio ir sodininkystės srityje taikomi tik tikrai „pavojingoms“ (sveikatai grėsmingoms) priemonėms.
Be to, Briuselis jau anksčiau aiškiai nurodė, kad šalys, kurios jau gerokai sumažino cheminių priemonių naudojimą, turėtų būti atlygintos mažesniais įsipareigojimais.
Pastarasis pasekmių vertinimas netrukus nutekėjo ir gali būti pristatytas Europos Komisijos liepos 5 d. Tačiau Briuselis tai susieja ir su savo siūlymu dėl gamtos atkūrimo įstatymo, kurio dėl balsavimo Europos Parlamento aplinkos komitete vyks antradienį.
Be to, dabartinė ES pirmininkė Švedija pateikė du techninius kompromisus pesticidų pasiūlymui. Šiuo būdu valstybėms narėms suteikiama pasirinkimo galimybė rengti gaires atskiriems augalams arba augalų grupėms. Taip pat ES šalys gali pasirinkti šią pareigą įgyvendinti per privalomus reikalavimus.
Valstybės narės turi parengti gaires arba taisykles augalams, kurių plotas sudaro 75 % (anksčiau 90 %) visos žemės ūkio žemės. Dauguma ES šalių palaiko šias pasirinkimo galimybes, taip pat ir Nyderlandai, kaip praneša Adema savo pažymėtame laiške parlamentui.
Be to, Žemės ūkio ministrai dviejų dienų posėdyje taip pat diskutuoja dėl septynių ES šalių prašymo išlaikyti dvi laikinąsias atlaisvinimo priemones bendrojo žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje ir kitais metais. Tai vis dar reikalinga dėl pasaulinio maisto saugumo grėsmių, kylančių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Europos Komisija nurodo, kad maisto tiekimo poveikis yra spaudžiamas, tačiau iki šiol situacija yra gana pakenčiama.
Kalbama apie dvi atlaisvinimo priemones dėl privalomos sėjomainos ir nenaudojamos nesudygusios žemės palikimo gamtos įvairovei skatinti. Šios dvi lengvatos pernai, reaguojant į Europos Parlamento spaudimą („laikinos, vienerių metų“), buvo įtrauktos į BŽŪP 2023–2027 laikotarpį, kai tapo aišku, jog Ukrainos grūdų eksportas bus paveiktas Rusijos Juodosios jūros uostų blokados.
Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į išliekantį sausros laikotarpį ir dėl to prastus derlius, todėl gamybos galimybių išplėtimas būtų pageidautinas.