Briuselis mano, jog šiose sektoriuose maisto švaistymas pirmiausia turėtų būti sumažintas 10 procentų, o mažmeninėje prekyboje, maitinimo įstaigose ir namų ūkiuose – 30 procentų.
Pasak einančio ūkininkavimo ministro Piet Ademos, ši nauja prievolė yra ženkliai mažesnė už 50 procentų (mažmeninės prekybos ir vartotojų srityje), kurią Nyderlandai ir kitos ES šalys jau dabar laiko siekiamu tikslu. Todėl šalys narės galės išlaikyti savo esamas taisykles be papildomų ES prievolių.
Be to, Nyderlandai mano, kad užduotis turėtų būti taikoma ir pirminiam sektoriui, pavyzdžiui, žemės ūkiui, sodininkystei ir gyvulininkystei. Europos Komisija šiuo metu tam nepritaria. Tačiau reaguodami į Ademos argumentus, maisto komisija Stella Kyriakides ir Ispanijos pirmininkas Luis Planas pažadėjo, kad po kelių metų užduotis žemės ūkiui taip pat gali būti nustatyta.
Pasak Komisijos, maisto švaistymas žemės ūkyje, pavyzdžiui, derliaus praradimas, dažniausiai yra neišvengiamas. Be to, kol kas nėra mokslinių duomenų šiuo klausimu. Europos Komisija pažymi, kad dauguma (70 %) maisto švaistymo kyla perdirbimo, mažmeninės prekybos, maitinimo įstaigų ir namų ūkių sektoriuose, todėl užduotis žemės ūkiui laikoma mažiau svarbia.
Nyderlandai taip pat mano, kad žemės ūkis turėtų pradėti tvarkyti atskirą apskaitą dėl maisto gamybos nuostolių. „Tai padėtų sektoriui apsisaugoti nuo švaistymo perkėlimo ant grandinės vėliau esančių šalių, atsižvelgiant į sėkmingą savanorišką Nyderlandų stebėseną“, – teigia Adema.
Eurostatas praneša, kad ES šalyse kasmet išmetama apie 89 mln. tonų maisto (131 kilogramas vienam gyventojui). Nyderlanduose vidutiniškai kiekvienas išmeta 34,3 kilogramo valgomo maisto, iš kurių beveik penki kilogramai išmetami dar nepalieti, su žieve ar pakuote. Iš viso namų ūkiai iššvaisto apie 10 procentų savo savaitinių pirkinių, kurių vidutinė vertė siekia 120 eurų vienam asmeniui per metus.