ES prezidentas Charlesas Michelis penktadienį vaizdo konferencijos metu prognozuoja sudėtingas derybas dėl koronaviruso krizės atkūrimo plano ir Europos daugiametės finansinės programos (DFP) 2021–2027 metams. Michelis nenumato proveržio, laukia liepos mėnesį naujo ES viršūnių susitikimo ir teigia, kad valstybių vadovams dar laukia daug darbo.
Ant stalo guli Europos Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos (DFP) 1100 milijardų eurų sumai ir 750 milijardų eurų vertės koronaviruso atsigavimo fondo, iš kurių 500 milijardų numatyta kaip subsidijos. Tinkliniai mokėtojai Nyderlandai, Danija, Švedija ir Austrija ne kartą pareiškė nenorintys skirti daugiau lėšų.
Šios keturios šalys pirmiausia nori, kad koronaviruso pandemijos smogtas Pietų Europos šalys verslą gaivintų pigiais paskolomis, o ne europinėmis dovanomis ar subsidijomis. Kyla klausimas, ar kiekviena paraiška turi praeiti visas ES mokėjimo procedūras ir ar taip ES institucijos bei politikai galės kelti įvairias sąlygas.
ES prezidentas Michelis anksčiau pažymėjo, kad valstybių vadovų nuomonės daugeliu klausimų sutampa. Tačiau dėl daugiametės biudžeto dydžio ir turinio, naujų Europos mokesčių įvedimo bei šalių, tokių kaip Nyderlandai, dabar dar turimų nuolaidų, laukia daug ginčų, prognozuoja jis.
Ankstesniais šiais metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel konstatavo, kad Vokietija turės skirti daugiau lėšų ES, ne tik ekonomikos atsigavimui po koronaviruso krizės, bet ir Europos ekonominės infrastruktūros palaikymui bei gerinimui. Vėliau ypač Austrija ir Nyderlandai pasirodė kaip stiprūs priešininkai nekontroliuojamai finansinei paramai Pietų Europos šalims ir bendrų ES skolų prisiėmimui.
Nyderlandų koalicinė vyriausybė dabar ieško kompromiso dėl ES atkūrimo fondo. Tai apima gerokai daugiau nei tik klausimą, ar fondas turėtų teikti paskolas ar dotacijas, teigia premjeras Rutte. Keturios protestuojančios ES šalys mano, kad Pietų šalys mainais į paramą turi daugiausia reformuoti savo darbo rinkas ir pensijų sistemas.
Jei ES viršūnių susitikime nebus rasta sprendimo, Europos Sąjunga išeis iš krizės silpnesnė, įspėjo liberalių pažiūrų premjeras Markas Rutte. Anot Rutte, yra ir daugiau aspektų. Jei ekonominiai skirtumai Europoje didės, nes šiaurinės šalys greičiau atsigaus nei pietinės, tai kelia grėsmę ES stabilumui, teigė Rutte. Todėl būtina skirti lėšų sukrėstoms šalims, taip jis palaiko ankstesnius kvietimus padėti šiems regionams.
Be to, Rutte dabar sutinka su kitais ES lyderiais, kurie sako, kad ES turi stiprėti, o ne silpnėti. Tai svarbu dėl tarptautinės politikos vis didėjančio nestabilumo. Rutte pabrėžia vis sudėtingesnius JAV ir Kinijos santykius bei Rusijos vaidmenį. Šio sudėtingo žaidimo fone Europa gali tapti įrankiu.
Norint įveikti šias problemas, Rutte mano, kad reikia rasti vidurio kelią. Nors daugiausia kalbama apie paskolų ar dotacijų suteikimą, pasak jo, esmė yra ar šalys yra pasiryžusios vykdyti reformas. Tai yra lemiamas dalykas. Taip jos ateityje bus geriau paruoštos naujoms krizėms.