ES pareigūnai ir diplomatai Briuselyje pripažįsta, kad bus „labai sunku“ iki liepos pabaigos susitarti dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir koronaviruso atsigavimo fondo dėl nesutarimų dėl fondų dydžio ir paskirstymo.
„Būtų labai gerai turėti politinį susitarimą liepos mėnesį“, po antradienio vykusio finansų ir ekonomikos ministrų susitikimo pripažino Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis. Tačiau jau žinoma, kad Nyderlandų premjeras Markas Rutte, vienas iš keturių priešininkų didinti nacionalines įmokas į ES biudžetą, nesijaučia spaudžiamas skubėti.
ES prezidentas Charlesas Michelis jau susisiekė su ES vadovais, kad sužinotų jų nuomonę apie Europos Komisijos kompromisinį pasiūlymą. Po pirmojo turo vienas ES pareigūnas sakė EURACTIV, kad „labai sunku“ iki vasaros atostogų pasiekti būtiną 27 lyderių vieningumą.
Beveik visi sutinka, kad laikas spaudžia, nes ES laukia giliausia recesija jos istorijoje. Norėdama sušvelninti pandemijos ekonomines pasekmes, Europos Komisija pasiūlė beprecedentį 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą.
ES lyderiai vasarį irgi nesugebėjo susitarti dėl biudžeto, nes nepavyko pašalinti skirtumų tarp Šiaurės, Pietų ir Rytų narių valstybių. Atnaujintą daugiametį finansinį rėmą (MFK) ir atsigavimo fondą ypatingai abejoja Nyderlandai ir Austrija, taip pat Rytų Europos šalys, tokios kaip Vengrija.
Vokietija nori, kad „labai greitai“ būtų rastas kompromisas dėl ES atsigavimo fondo, kad būtų padėta koronaviruso krizės paveiktoms šalims. Kai kurios ES šalys rimtai susiduria su sunkumais ir joms reikalinga skubi pagalba, Vokietija pranešė finansų ministrų susitikime.
Nyderlandai kartu su Švedija, Danija ir Austrija mano, kad fondas neturėtų būti sudarytas iš dovanų, o iš paskolų. Prancūzija ir Vokietija tam nepritaria. Jos nori 500 mlrd. eurų tam tikromis sąlygomis skirti paveiktoms šalims kaip dovanas. Po to Europos Komisija pateikė kompromisinį pasiūlymą, pagal kurį pinigai dalinai bus dovanų ir dalinai paskolų pavidalu.
Šį kartą ES ministrų tarybos susitikime Nyderlandai skundžiasi fondo dydžiu ir ES daugiametės finansinės perspektyvos rėmu. Finansų ministras Wopke Hoekstra teigia, kad pasiūlymai reiškia „žymiai didesnes įmokas“ Nyderlandams, kurios augs nuo 1,5 mlrd. eurų 2021 m. iki 2,3 mlrd. eurų 2027 m.
Nyderlandai pripažįsta, kad pageidautina bendradarbiauti su kitomis šalimis. Jei kiekviena šalis bandys krizę spręsti savarankiškai, po „simetriško COVID-19 protrūkio šoko bus asimetrinis atsigavimas“. Vyriausybė taip pat palankiai vertina paramos susiejimą su reformų įgyvendinimu bei investicijomis į skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir žalinimą. Tačiau Hoekstra turi „rimtų abejonių“ dėl finansavimo ir fondo dydžio.