Europos Komisija patvirtino penkių ES šalių nacionalinius strateginius žemės ūkio planus, o rugsėjo pradžioje tikimasi susitarti su dar penkiomis šalimis. Šiuose NSP ES šalys nurodo, kaip kiekviena iš jų ketina įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką savo šalyje.
„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad baigėme derybas su Portugalija, Lenkija, Ispanija, Danija ir Prancūzija. Šios šalys jau gali pradėti pasiruošimą 2023 metams“, – sakė žemės ūkio komisaro pareigas einantis Januszas Wojciechowskis.
Jis pridūrė, kad netrukus prie jų prisijungs dar penkios šalys. Tikimasi, kad tai bus Nyderlandai, Vokietija ir Airija. Iš Nyderlandų žinoma, kad su Briuseliu vis dar nesutaikyta dėl nitrato ir azoto taršos mažinimo. Šiuo klausimu vis dar vyksta tiek tarnautojų, tiek politinio lygmens derybos.
„Patvirtinimo procedūra užtrunka maždaug šešias savaites, tad rugsėjo pradžioje turėtume turėti pirmuosius patvirtinimo sprendimus“, – sakė žemės ūkio komisaras. Wojciechowskis pabrėžė, kad Briuselis „deda visas pastangas“, kad derybos būtų užbaigtos „kaip įmanoma greičiau“. Praėjusią savaitę jis pranešė, kad šiuo klausimu taip pat bendravo su premjeru Marku Rutte ir LTO pirmininku Sjaaku van der Taku.
Carla Boonstra, Nyderlandų žemės ūkio patarėja nuolatinėje ES atstovybėje, sakė, kad Nyderlandai „vėliausiai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis“ planuoja pateikti pataisas. Tai sutaps su numatomu nauju ES nitrato komiteto patarimu dėl Nyderlandų trąšų derogacijos.
Boonstra, laikinai pakeitusi ministrą Staghouwerį, teigė, kad derybų nesėkmė būtų „labai žalinga“. Ji pabrėžė, kad Nyderlandai nepalaiko naujos žemės ūkio politikos atidėjimo dėl Ukrainos padėties metais, kaip dar siūlo kai kurios ES šalys.
Dauguma žemės ūkio ministrų ragino komisarą Wojciechowskį kuo greičiau įgyvendinti naują žemės ūkio politiką, nenurodant konkrečios datos ar metų.
Reaguodamas Wojciechowskis atkreipė dėmesį į dabar įvestų NSP istorinę reikšmę: ES vis dar turi bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau jos vykdymas patikėtas kiekvienai iš 27 ES šalių. ES nustatyta politika yra gairė, bet ne privaloma; o būsimuose nacionaliniuose susitarimuose tarp ūkininkų ir jų vyriausybių jau bus įteisinta.