Šis kreipimasis pasirodo tuo metu, kai Europoje didėja ekstremaliai dešiniųjų prieš imigrantus partijų populiarumas, ką neseniai patvirtino Austrijos FPÖ pergalė rinkimuose ir didžiulis palaikymas panašioms partijoms tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija.
Kreipimąsi parengė Nyderlandai ir Austrija, jį remia tokios šalys kaip Prancūzija, Italija, Vokietija, Čekija, Danija, Graikija, Suomija ir Kroatija.
Keturiolika ES valstybių narių kartu su trimis ne ES šalimis, priklausančiomis Šengeno zonai – Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos pateikti naujus teisės aktus, kurie paspartintų migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis. Jų prašymas šią savaitę pirmą kartą neformaliai („per pietus“) svarstomas už uždarų durų.
Šios šalys mano, kad dabartinės taisyklės palieka per daug teisėjų interpretacijos laisvės, dėl ko užsitęsia išsiuntimo procesas. Kreipimosi signatarai reikalauja, kad Briuselis nustatytų aiškias grąžinimo prievoles ir sumažintų teisinio pasipriešinimo galimybes. Tai būtų įmanoma tik jei ES šalys ir Europos Parlamentas pritartų tokiems pakeitimams.
Diskusijos dėl laikino prieglobsčio prašytojų grąžinimo politikos ES politikoje vyksta jau daugelį metų. Tokios šalys kaip Graikija ir Italija ypač nukentėjo dėl per Viduržemio jūrą atvykstančių migrantų. Šios šalys jau daugelį metų ragina užtikrinti teisingą prieglobsčio prašytojų paskirstymą („paskirstymą“).
Patikslinta grąžinimo politika, anot šalininkų, ne tik sumažintų spaudimą šioms šalims, bet ir veiktų kaip atgrasymo priemonė būsimiems migrantams, bandantiems neteisėtai patekti į Europą. Naujoji dešinioji koalicija Nyderlanduose teigia norinti atsiriboti nuo ES taisyklių dėl migrantų apgyvendinimo.
Eurostato duomenimis, 2023 m. 484 160 ne ES piliečių sulaukė nurodymo palikti ES, iš kurių 91 465 (18,9%) iš tikrųjų grįžo. Viena iš siūlomų išvadų yra ta, kad negrąžinti neigiamiems prašymams migrantai kelia saugumo riziką – tai diskutuojama nuo 2018 metų, bet formaliai dar nepatvirtinta.
Griežtesnis migracijos tvarkymas yra sąlygotas susirūpinimo dėl migracijos srautų ir su tuo susijusio politinio spaudimo, ypač Vokietijoje, kur vyriausybė neseniai nusprendė įvesti laikinas pasienio kontrolės priemones. Kitos šalys, tokios kaip Austrija, Vengrija ir Slovakija, jau seniau imasi atsitiktinės pasienio kontrolės, nepaisydamos Šengeno susitarimų.
Kreipimasis dėl griežtesnių taisyklių pasirodo likus kelioms savaitėms iki svarbios ES viršūnių susitikimo migracijos klausimais, kuriame bus svarstomi pasiūlymai dėl migracijos bylų tvarkymo ir privalomos migrantų pagalbos jų identifikavimo procese.