Šiuo metu Lietuvos pirmininkaujanti Belgija teigia, kad anksčiausiai birželį kreipsis į ES valstybes dėl pozicijos ir balsavimo. Kadangi Europos Parlamentas (EP) tuo metu bus rinkimų atostogose, galutiniai derybos vis tiek bus atidėtos iki rudens.
Praėjusių metų pabaigoje ir buvusi Ispanijos pirmininkavimas nesugebėjo sutelkti 27 ES valstybių dėl šio pasiūlymo vieningos pozicijos.
Svarbiausia kliūtis yra klausimas, ar pati švelniausia genetinio redagavimo forma (vadinama Crispr-cas žirklėmis) taip pat turėtų būti leidžiama ekologiniame ūkininkavime ir ar tokie redagavimai visada turi būti nurodyti ant etiketės.
Dar nepatvirtinta, ar (cheminės) įmonės galės pateikti patentų paraiškas dėl NGT redaguotų sėklų ir sodmenų. Taip pat dar nėra nuspręsta, ar Crispr-cas žirklių naudojimas bus leistinas tik ribotam žemės ūkio produktų skaičiui, ar visiems.
Europos Parlamentas vasarį jau pareiškė, kad reikės naujo ženklinimo, nes NGT redagavimas, Europos politikų manymu, turi būti ribojamas ne ekologiniame ūkininkavime. Ši pozicija palaikoma (blokuojančios) mažumos ES valstybių, tačiau ne visų.
Tai, kad pasiūlymas dėl spartesnio naujų GMO technologijų leidimo rizikuoja žlugti, nėra visiškai netikėta. Praėjusių metų pradžioje pasiūlymas – krikščionių demokratai Europos Parlamente (EPP) spaudžiant – buvo susietas su SUR pasiūlymu, skirtu mažinti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje.
Paskutinį pasiūlymą pernai dėl kelių ES valstybių ir centro dešiniųjų daugumos Europos Parlamente spaudimo buvo taip silpnai pataisytas, kad pradiniai rėmėjai atsisakė galutinio palaikymo pesticidų planui. Taip šis – itin neįprastai – dingo iš ES darbotvarkių.
Dabar panašus likimas gresia ir NGT pasiūlymui, taip pat kritikuotai Gamtojo atkūrimo direktyvai, atnaujinamai gyvūnų gerovės įstatymo versijai, ES direktyvos dėl dirvožemio užterštumo projektui ir vis dar rengiamam Miškų įstatymui.