Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas mano, kad neseniai atlikti tyrimai apie Žaliojo susitarimo ir nuo ūkininko iki stalo (F2F) pasekmes pateikia iškreiptą vaizdą. Pasak Timmermanso, šie tyrimai žiūri tik į gamybos pusę.
Klimato komisaras Timmermansas tai pareiškė spalio 7 d. atvirame Energetikos ir klimato komisijos posėdyje Nyderlandų parlamente. Parlamentarai tuomet diskutavo su Timmermansu apie Europos Komisijos klimato planus, klimato priemonių paketą „Fit for 55“. Timmermansas posėdyje dalyvavo per vaizdo ryšį.
„Žiūrėdami tik į kelis gamybos tikslus, gaunate iškreiptą vaizdą. Tai yra platesnė problema su dabartiniu moksliniu modeliu, kuris naudojamas daugelyje šių tyrimų. Pavyzdžiui, neatsižvelgiama į paklausos pusę, o ten vyksta daug pokyčių“, – klausiamas citavo Europos Komisijos atstovas Timmermansą.
„Tai galite patys pastebėti parduotuvėje: auga paklausa maistui su mažiau pesticidų, geresnė gyvūnų gerovė ir pan. Europa per pastarąjį 10 metų biologinio maisto paklausa išaugo 60 %. (…) Tai neturėjo dramatiškų pasekmių gamybai“, – kalbėjo Timmermansas parlamentarams.
Visi iki šiol paskelbti tyrimai apie cheminių medžiagų sumažinimą žemės ūkyje rodo gamybos mažėjimą, didesnes maisto kainas, mažesnį eksportą ir daugiau importo.
Bruselio atstovas pabrėžė, kad šie tyrimai nenumato ateities, taip pat yra aišku, jog neveikimo kaštai yra didesni. JRC tyrimo galutinėse išvadose kaip pirmoji išvada konstatuojama „kad laikai keičiasi...“
Praėjusią savaitę dauguma žemės ūkio ministrų Liuksemburge pareiškė, jog klimato apsauga neturi trukdyti maisto gamybai. Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Slovakija pabrėžė, jog reikalavimai neturi lemti didesnių maisto kainų. Visų pirma Rytų Europos ES šalys griežtai atmetė gyvūnų skaičiaus ribojimą.
Tik Nyderlandai, Švedija ir Danija sutiko su „Fit for 55“ paketu. Tačiau šios šalys taip pat reikalavo daugiau finansinių paskatų ūkininkams, kad būtų apsaugotas klimatas.