Prieš ketvirtadienį prasidėsiančią ES viršūnių susitikimą keturios Višegrado šalys kritikavo Suomijos rotacinio ES pirmininkavimo pasiūlymą dėl naujo daugiametės finansinės perspektyvos nustatymo. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija nesutinka ne tik su biudžeto dydžiu, bet ir atmeta galimas baudas ES šalims, nesilaikančioms ES taisyklių.
Naujai Europos Komisijai pradėjus darbą Briuselyje įprasta patvirtinti ir naują daugiametį biudžetą, kuris grindžiamas ne tik jau esamomis sutartimis ir procedūromis. Naujoje daugiametėje ataskaitoje taip pat yra lėšų naujų Europos Komisijos narių pageidavimų įgyvendinimui.
Remiantis esamomis sutartimis, ES planuoja naujai skirstant subsidijas ir fondus šalims stebėti, ar ES šalys laikosi galiojančių ES taisyklių. Šiuo atveju Lenkija ir Vengrija gali gauti mažiau subsidijų dėl skaidrumo trūkumų jų teismuose ir užsienio organizacijų diskriminavimo.
ES pirmininkaujanti Suomija pastaraisiais mėnesiais konsultavosi su visomis ES šalimis, taip pat dabartine Europos Komisija ir naująja Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Taip pat buvo konsultuojamasi su naujai išrinkto Europos Parlamento frakcijų lyderiais.
Remiantis šiomis konsultacijomis naujajame daugiametėje biudžete išlaikomas principas, kad apie trečdalis subsidijų skirta žemės ūkiui, todėl tai lieka didžiausia ES išlaidų sritis. Kyla abejonių, ar Europos Parlamentas tai priims, nes nuo šiol žemės ūkio subsidijos taip pat vertinamos atsižvelgiant į tvarumo ir klimato politikos aspektus. Iki šiol buvo susidaręs įspūdis, kad galimi taupymo veiksmai daugiausia paveiks šį sektorių.
Kovo mėnesį Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę dėl Komisijos 2021–2027 m. biudžeto projekto. Joje buvo siūloma padidinti biudžetą nuo 1 proc. iki 1,3 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Liepos mėnesį vyriausybių vadovai pateikė savo požiūrį, jie nori išlaikyti dabartinį 1 proc. apribojimą. Europos Komisija teigia, kad augimas iki 1,13 proc. yra būtinas. Derinimai siekiant susitarti per 2020 m. pirmąją pusę vyksta tarp trijų ES institucijų.
Suomių pirmininkavimas parengė dokumentą ES viršūnių susitikimui, siekdamas palengvinti diskusijas, remdamasis klausimynu, kuris liepą buvo išsiųstas visoms narėms. Dokumente pažymima, kad narės skiriasi savo indėliu į būsimą MVF (daugiametę finansinę perspektyvą): nuo 1,00 % ES27 BNI iki Komisijos siūlymo 1,11 %.
Taigi Suomijos pirmininkavimas pasilieka prie principo, kad trečdalis lėšų skiriama pramonės fondams, trečdalis žemės ūkiui ir trečdalis kitiems politikos sektoriams. Visos kitos naujos politikos iniciatyvos turi būti finansuojamos taupant kitur biudžete.
Višegrado šalies diplomatas žurnalistams sakė tikintis, kad Suomijos pastaba nepateks kaip diskusijų pagrindas ir priminė, kad bent dvi Višegrado šalys baudų klausimą laiko nepriimtinu („no-go“). Tuo pat metu pripažino, kad Nyderlandai nepritars naujam daugiametei programai be naujų sankcijų.
Višegrado ketvertas taip pat turi bendrą poziciją tvirtai remti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos derybas dėl narystės ES pradžios. Tačiau diplomas pripažino, kad Prancūzijos opozicija greičiausiai nepasikeis.