Europos žemės ūkio komisaro Wojciechowski teigimu, „netrukus“ bus priimti ES sprendimai dėl papildomos finansinės paramos žemės ūkiui, be jau anksčiau pažadėtos skubios pagalbos ir valstybės paramos. Jis tiria, ar 2021 ir 2022 m. neišmokėtos kaimo plėtros subsidijos („antroji ašis“) galėtų būti perkelti į BŽŪP fondą tiesioginei pajamų paramai.
Kroatija praėjusią savaitę Žemės ūkio taryboje pateikė prašymą dėl papildomų lėšų iš Kaimo plėtros fondo (ELFPO) ir sulaukė vienuolikos kitų valstybių narių paramos. Be Kroatijos ir Ispanijos, peticiją pasirašė Bulgarija, Kipras, Graikija, Italija, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis nori patikrinti šį prašymą.
Be to, Europos žemės ūkio vadovas kitą savaitę tikisi sprendimo dėl nesutarimo dėl „atmesto“ Lenkijos prašymo subsidijai trąšoms. Varšuva norėjo panaudoti lėšas iš didelio koronaviruso atkūrimo fondo trąšų įsigijimo subsidijai, tačiau Briuselis tam nepritarė.
Briuselis pagrindė, kad dėl Lenkijos vyriausybės ir ES vyksta ginčas dėl galimų bausmių šioje atsigavimo fondo dalyje dėl nesutarimų dėl Lenkijos teisinės valstybės principų. Be to, aukštos trąšų kainos nėra susijusios su COVID-19 pandemija, jos iš esmės yra energijos krizės ir Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.
Lenkija iš Europos skubios pagalbos fondo (500 mln. eurų) gauna apie 44 mln. eurų. Tuo pačiu Lenkijai reikia prisidėti 88 mln. eurų. Wojciechowskis praėjusią savaitę sakė, kad tokiu būdu galima skirti nacionalinę valstybės paramą ūkininkams iki 35 tūkst. eurų vienai ūkinei. Vis dėlto trąšų subsidijos vienam ūkiui sudarys apie 5300 eurų.
Parama skirta ūkininkams, kurie nukentėjo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir dėl situacijos, susidariusios ruošiantis šiai agresijai. Viskas rodo, kad Europos Komisijos sprendimas bus priimtas artimiausiomis dienomis ir finansinė pagalba Lenkijos ūkininkams taps įmanoma – sakė Wojciechowskis.