Šią rekomendaciją šios savaitės pradžioje pateikė aukščiausio rango 27 ES šalių pareigūnai Specialiojoje žemės ūkio komitete (SŽŪK). Ši grupė ruošė kitą savaitę Briuselyje vyksiančių Žemės ūkio tarybos debatų programą. Europos Komisija taip pat dalyvauja visuose SŽŪK posėdžiuose. SŽŪK laikomas vienu įtakingiausių patariamosios funkcijos organų Europos žemės ūkio politikai.
Apie Ursula von der Leyen pažadėtą „strateginį dialogą“ Briuselyje kol kas žinoma nedaug turinio. Pernai ji kvietė įveikti susiskaldymą dėl ginčytinų klausimų, tokių kaip pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Pasak jos, įmanoma suderinti sveiką žemės ūkį ir gyvybingą gamtą.
Jos siekis yra suvesti prie dialogo stalo visus maisto grandinės dalyvius. Ne tik gamintojus ir perdirbėjus, bet ir kitus suinteresuotus asmenis, įskaitant visuomenės sektorių. Todėl ji šiuo metu pateikė pastabą su trimis konkrečiais klausimais žemės ūkio ministrams ir žemės ūkio organizacijoms. Ministrai susitiks sausio 23 d. Briuselyje; žemės ūkiui skirtos organizacijos – dvi dienos vėliau.
Europos žemės ūkio kooperatyvas Copa-Cogeca teigia, kad jie laikysis von der Leyen žodžio ir jaučiasi geriau pasiruošę deryboms su Europos Komisija dėl neseniai vykusių ūkininkų protestų. Tačiau ar ministrai ar Europos Komisija leis žemės ūkio kooperatyvams siaurinti diskusiją tik iki „ūkininkų interesų“, ar visgi žiūrės į „ateities iššūkius“ (Ukraina?), dar teks palaukti.
Nuo praėjusių metų ko gero paprastas Von der Leyen klausimas - trys klausimai - yra įtrauktas į 27 žemės ūkio ir maisto ministrų darbotvarkę: kokios sąlygos reikia, kad ūkininkai galėtų toliau tiekti maistą ir žaliavas bei uždirbti padorias pajamas tvariai? Kokias temas norėtumėte paminėti, kad sumažintumėte poliarizaciją žemės ūkio klausimuose? Kokių rezultatų tikitės iš šio strateginio dialogo?, – ji klausia žemės ūkio ministrų.
Šis prašymas akivaizdžiai yra dialogo pradžia. LŽŪT posėdyje dalyvauja net keturi Eurokomisarai: Janus Wojciechowski (Žemės ūkis), Stella Kyriakides (Maistas), Virginius Sinkevičius (Aplinka) ir Maroš Šefčovič (Žaliasis susitarimas). „Norime pradėti diskusijas, kad vėl atstatytume susitarimą dėl BŽŪP ir Europos žemės ūkio“, – neseniai sakė vicepirmininkas Šefčovič. Nuo praėjusių metų pabaigos jis perėmė iš Franso Timmermanso Žaliojo susitarimo užduotis.
Dar neaišku, ką pasakys Nyderlandų ministras Adema. Parlamentui jis pateikė keletą apsiribojančių pastabų, kad „vyriausybė sveikina šią iniciatyvą… dialogas yra būtinas… gali sustiprinti ryšį… ir turi būti sukurta bendra Europos vizija“.
Dėl pasirinkto požiūrio („pirmiausia paklausti ministrų, ko jie tikisi“) visiškai neaišku, kada galima tikėtis išvadų ar sprendimų. Atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus (šių metų birželį), naujos Europos Komisijos sudėtį (šių metų rudenį) ir naujos Europos žemės ūkio politikos formavimą (kitų metų pradžioje), šiuo metu konkrečių rezultatų laukti nedera.
Toks ministrams skirtų klausimų rinkimas (duomenų rinkimas) ES sprendimų priėmimo procese yra gana įprastas: tai padeda išvengti, kad (valstybiniai) memoranda ir politikos pasiūlymai nukryptų nuo ministro ar politikų ketinimų. Von der Leyen anksčiau pabrėžė, kad dialogas būtinas maisto diskusijos depoliarizavimui. Jos trys klausimai ministrams ir žemės ūkio interesų grupėms akivaizdžiai yra momentas pradėti šį „europos tarpininkavimą“.