Tyrimas pripažįsta, kad cheminių priemonių naudojimas žemės ūkyje yra naudingas maisto gamybos stabilumui, tačiau ilguoju laikotarpiu kelia grėsmę įvairovei ir dirvožemio kokybei.
Tyrimas apie gamybos ir vartojimo „variklius“ buvo paskelbtas praėjusiais metais, reaguojant į sutrikusią pasaulinę grūdų tiekimo grandinę. Anksčiau Europos Komisija pasisakė prieš siūlymus atidėti kai kurias Žaliojo susitarimo bei „nuo ūkininko iki stalo“ iniciatyvos dalis, nes maisto tiekimas nėra pavojuje.
Šią savaitę paskelbtas tyrimas nagrinėja dešimtis veiksnių („drivers“), kurie, pasak tyrėjų, daro įtaką pasaulinei maisto tiekimo sistemai. Ataskaita pasirodė netrukus po to, kai ES žemės ūkio ministrai vėl reikalavo papildomų tyrimų, nes nebuvo patenkinti ankstesnių tyrimų rezultatais.
Šiuo metu paskelbtame tyrime pastaboje nurodoma, kad šis pranešimas nepakeičia ankstesnių ataskaitų.
Darbo dokumente pabrėžiama, kad kai maisto tampa mažiau, didėja spaudimas dirvožemio derlingumui, klimatui, biologinei įvairovei ir vandens prieinamumui. Europos Komisija pabrėžia, kad jei aplinkos ir klimato problemos nebus greitai sprendžiamos, gali kilti tiekimo problemų. Galiausiai nieko nedaryti kainuoja daugiau nei maisto tiekimo grandinės žaliojo transformavimas.
ES Komisija atkreipia dėmesį į gresiančius 9 milijardų eurų nuostolius žemės ūkio sektoriuje dėl laukiamo sausros poveikio jau 2030 metais. Be politikos pokyčių, 2030 metais pasėlių derlius sumažės 4,5 proc. Tuo tarpu tinkama aplinkos ir klimato politika leis sumažinti derliaus kritimą iki 2,4 proc., teigia tyrimas.
Pavojingų pesticidų naudojimo mažinimas būtų svarbus biologinės įvairovės išsaugojimui ir vabzdžių apsaugai. Europos Komisijos teigimu, tai įmanoma be pajamų praradimo. Tam būtina turėti alternatyvių veikliųjų medžiagų ir naujų geno technologijų pagalba rinkoje pasirodytų ligoms atsparių veislių.