Ekonomikos naujienų agentūrai Bloomberg News duotame interviu Kaag sakė, kad Nyderlandai per artimiausius dešimt metų – būdami pasaulyje antra pagal dydį žemės ūkio eksportuotoja – turės persiorientuoti į aukštųjų technologijų darbo vietas. Be to, jos teigimu, reikia daugiau erdvės būstų statybai.
Praėjusiais metais Nyderlandai eksportavo žemės ūkio produktų už daugiau nei šimtą milijardų eurų, remiantis Vageningeno universiteto įvertinimu. Gyvuliai ir trąšos yra svarbūs azoto emisijų šaltiniai, o šalis jau viršija Europos Sąjungos nustatytas ribas, teigiama pranešime.
„Šiuo metu dėl azoto, CO2 emisijų ir vietos stokos susiduriame su esminėmis kliūtimis“, – sakė Kaag Bloomberg News. Ekonomistai prognozuoja, kad šių metų gamybos augimas sulėtės iki 4,4 %, o kitais metais – net iki mažiau nei pusės procento, nors praėjusiais metais Nyderlandai po koronaviruso pandemijos rodė penkių procentų ekonomikos atsigavimą.
Nyderlandų vyriausybė siekia žemės ūkio pertvarkos, kad iki 2030 m. sumažintų emisijas per pusę, ir ketina išpirkti tūkstančius ūkininkų. Tai gali lemti gyvulių skaičiaus sumažėjimą apie trečdalį per aštuonerius metus.
„Aiškiai stengiamės išlaikyti investicijų klimatą, kuris būtų patrauklus įvairių sektorių įmonėms“, – sakė ji. „Tačiau turime priimti ypač sudėtingus sprendimus ir daryti tai taip, kad dauguma žmonių ne tik suprastų, bet ir remtų, nes jie žino, jog klimato skolos negalime susikrauti.“