Zelenskis laiko skubias paliaubas pirmuoju žingsniu link taikos susitarimo. Po to turi būti deramasi dėl JAV ir Europos sąjungininkų saugumo garantijų. Šios garantijos turėtų užkirsti kelią Rusijai vėl pulti ateityje. Taip pat Ukraina siekia susitarimų dėl atstatymo ir pabėgėlių sugrįžimo.
Esama fronto linija
Zelenskis pirmą kartą viešai kalbėjo apie „esamos fronto linijos užšaldymą“ po to, kai JAV tarpininkai pasikalbėjo su prezidentu Putinu. Zelenskis nori derėtis dėl visiško taikos sutarties, įskaitant JAV ir Europos garantijas. Maskva pranešė, kad yra pasirengusi po kelių savaičių pradėti paliaubų derybas, bet kol kas niekas konkretaus nebuvo susitarta.
Kiek žinoma, tai pirmas kartas, kai Zelenskis užsimena apie galimybę, jog Ukraina priimtų, kad Rusija toliau užima dalį rytinių pasienio teritorijų (Donecko ir Luhansko sritys). Tačiau jis reikalauja „garantijų“ (t.y. amerikiečių ir europiečių įsitraukimo), kad Putinas visam laikui sustabdytų savo puolimą link vakarų.
NATO ginklai
Be to, Briuselis ruošia papildomus kelionių apribojimus Rusijos piliečiams. Taip pat dirbama prie įėjimo draudimo Rusijos kariškiams, dalyvavusiems kare. Europos šalys nerimauja dėl sabotažo ir atakų prieš Starlink ryšio sistemas, tuo tarpu Ukraina gaus daugiau galimybių įsigyti ginklų per NATO.
Tuo tarpu NATO sustiprins oro stebėjimą virš Juodosios jūros įvedant dronus bei patrulinio ir radarinių lėktuvų pajėgas. Šie veiksmai seka po neseniai įvykdytų Rusijos antpuolių prieš civilinius prekybinius laivus. Kiek lėktuvų bus dislokuota ir kurios NATO šalys juos tieks, dar neatskleista.
Juodoji jūra
Europos Parlamentas nori žengti žingsnį toliau ir ragina įsteigti Europos karinę operaciją jūroje. Praėjusią savaitę Strasbūre tokia rezoliucija buvo priimta 432 balsais už, 52 prieš ir 88 susilaikius. Operacija turėtų sustiprinti laivybos saugumą bei rytinių NATO šalių apsaugą.
Taip pat ES politikai prašo papildomos paramos Rumunijai ir Bulgarijai priešų dronų sekimui. Jie siekia geresnės apsaugos po vandeniu esančioms elektros ir ryšių kabelių linijoms Juodojoje jūroje. Parlamentas taip pat kritikuoja Bulgarijos santūrią reakciją į Rusijos grėsmę.
Pasak ES užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas, nuo liepą vidurio Rusija padidino atakas prieš Ukrainos eksporto maršrutus. Taip pat buvo apšaudyti prekybiniai laivai prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų. Kallas įspėja, jog Rusijos veiksmai ne tik žeidžia Ukrainą, bet ir kelia pavojų pasauliui dėl maisto tiekimo.
