Belgijos gyvulių ir avių augintojų asociacija (VSH) paprašė didesnių dotacijų vilkų atbaidančių tvorų įrengimui. Jie taip pat nori įsigyti sarginius šunis.
Gyvulių augintojai dabar gauna atgal 80 % medžiagų kainos, tačiau nepriklauso darbo valandos ir kitos išlaidos. Tai iš esmės reiškia 44 proc. visų patirtų išlaidų kompensavimą. Per penkerius metus tai siekia vos 25 proc. išlaidų, sakė VSH pirmininkas André Calus.
Ypač Antverpeno ir Limburgo provincijose pastaraisiais metais daugėja laukinių vilkų, kurie žudo galvijus ganyklose. Praėjusiais metais 74 gyvulių augintojai kreipėsi dėl dotacijų vilkų atbaidančiai tvorai įrengti, palyginti su 55 prašymais 2019 metais, esant pastoviam biudžetui.
Praėjusiais metais Belgijoje registruota 66 atakos, per kurias vilkas nusinešė daugiau nei šimtą gyvūnų – tai daugiau nei dvigubai daugiau nei per ankstesnius metus, kai buvo užfiksuota 51 žuvusių gyvūnų. Visi išpuoliai įvyko Limburge ir Antverpene, dažniausiai žuvo avys (87). Kiti aukos buvo elniai ir kalnų (nykštukiniai) ožiai.
Flandrijos aplinkos ir gamtos ministrė Zuhal Demir (N-VA) pažymėjo, kad visais atvejais žuvę gyvūnai nebuvo pakankamai apsaugoti nuo vilkų. Atakos įvyko tvorose, kurios nebuvo atsparios vilkams, sakė ministrė.
Ministrė Demir numato šiais metais padidinti išmokas, galbūt taip pat ir sarginių šunų įsigijimui. Belgijos avių augintojas pastaruoju metu teigiamai įvertino tokias patirtis. Savo avių bandai apsaugoti jis įsigijo, be vilkų atbaidžiančių tvorų, ir keturis specialius šunis: tris didelius ispanų mastifus ir vieną makedonų aviganį.
Kai vilkas priartėja prie avių ganyklos, šuo lojimu įspėja kitus šunis. O kai vilkas girdi, kad šunys yra daugumoje, jis traukiasi, paaiškinta laikraštyje Het Nieuwsblad. Ministrė Demir yra pasirengusi ištirti šias praktikos patirtis, kad prireikus būtų galima kompensuoti apsauginių šunų pirkimą.