Kielio žemės ūkio pareigūnai teigia, kad nebeabejojama, ar, o kada pirmieji užkrėsti laukiniai šernai pasirodys šioje teritorijoje. Iki 2024 m. Vokietijoje užregistruota jau 114 Afrikinės kiaulių maro atvejų. Šie užkrėsti laukiniai šernai iki šiol rasti tik rytinėse žemėse Saksonijoje ir Brandenburge; 73 – regione tarp Drėzdeno ir Lenkijos sienos.
Prieš keletą metų danai palei Danijos ir Vokietijos sieną Pietų Jutlandijoje pastatė 70 kilometrų ilgio tvora. Ji nėra stora, tačiau siekia pusantro metro aukščio. Sienos taip nėra visiškai uždarytos, čia yra apie 20 eismo kelių, upių ir kanalų praėjimų.
Naudojamos kameros, kad būtų stebima, ar laukiniai šernai nepatenka į šalį. Mažesni gyvūnai gali laisvai praeiti, nes, siekiant nepažeisti augalijos ir gyvūnijos, kai kuriose vietose palikti maži pralaidžiai.
Jeigu Daniją užklups Afrikinė kiaulių maro liga, eksportas gali patirti didžiulių nuostolių, nes tokios rinkos kaip Kinija sustabdys kiaulienos importą užkrato atveju.
„Jau ilgai sekame situaciją Vokietijoje. Liga pasiskirstė po visą šalį. Todėl dabar tikimės, kad tvora sustabdys laukinius kiaulių šernus, neleistų užkrėstiems gyvūnams patekti į Daniją“, – vokiečių žiniasklaidai sakė Jens Munk Ebbesen iš Danijos žemės ūkio ir maisto pramonės asociacijos.
Neseniai Segebergo miške, Šlezvigo-Holšteino pietuose, vykusiose pratybose buvo testuojama, kaip greitai galima įsteigti karantino zoną ir kaip uždaryti didesnę teritoriją, jei pasirodytų užkrėsti laukiniai šernai, rašė vokiečių SHZ laikraščiai.