Naujasis klimato mokestis ne tik šiek tiek padidins maisto produktų kainas, bet ir apribos žemės ūkį bei gyvulininkystę. Tai turės būti kompensuota, kaip matyti iš pirmųjų reakcijų į praėjusią savaitę pristatytą Danijos klimato planą.
Danijos klimato planas sulaukė įvairių nuomonių iš skirtingų grupių. Pagal Žemės ūkio ir maisto pramonės organizacijos (Landbrug & Fødevarer, L&F) ataskaitą, jei politika nebus keičiama, kyla didelė rizika prarasti daug darbo vietų žemės ūkio sektoriuje, nors dabartinis pasiūlymas suteiks tam tikrą palengvinimą.
Finansų sektorius yra susiskaldęs dėl mokesčio poveikio žemės kainoms. Kai kurie mano, kad mokestis sumažins žemės vertę, tuo tarpu kiti tiki, kad kainos išliks stabilios.
Greenpeace kritikavo klimato planą, pavadindama jį „nepakankamu“. Jie teigia, kad priemonės nepakankamai toli nueina siekiant reikalingo CO2 kiekio sumažinimo ir kad žemės ūkio sektorius yra palaikomas dabartine forma. Pasak Greenpeace, būtina iš esmės pertvarkyti sektorių, kad būtų pasiekti klimato tikslai ir reali tvarumo kokybė.
Taip pat Husmændene – smulkių ūkininkų interesų organizacija – nėra patenkinti trijų šalių susitarimu. Jie mano, kad tvarka per daug užkrauna naštą ūkininkams be tinkamos kompensacijos. Organizacija ragina peržiūrėti planą ir suteikti daugiau paramos mažiems ūkininkams, kurie sunkiai įstengia padengti papildomas išlaidas.
Kita vertus, Danijos klimato ir energetikos ministras gyrė šį susitarimą kaip „istorinį“, kuris nubrėžia kelią žemės ūkio sektoriaus tvarumui. Ministro teigimu, mokestis yra būtinas įrankis, leidžiantis Danijai pasiekti klimato tikslus ir transformuoti žemės ūkį į tvaresnį modelį.
Nors Danijos CO2 mokestis laikomas teigiamu žingsniu klimato politikos link, jis kelia klausimų dėl ekonominių padarinių ir priemonių įgyvendinamumo. Diskusijos tarp mokesčio palaikytojų ir priešininkų yra intensyvios, o Danija siekia rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos įsipareigojimų ir ekonominio pagrįstumo.